Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  JAV rinkimų koziriai (2)

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2008 05 23

Po tokio, švelniai tariant, prieštaringo George‘o W. Busho valdymo, stebėdami dabartinę rinkimų kampaniją Jungtinėse Amerikos Valstijose, daugelis turbūt mano, kad respublikonai beveik neturi galimybių pratęsti savo viešpatavimą Baltuosiuose rūmuose, ten įkurdindami jau aiškų savo partijos kandidatą Johną McCainą. Juk dabartinis prezidentas yra pats nepopuliariausias per visą Amerikos istoriją ir, turint omenyje tenykštes tiesiogines kandidatų sąsajas su politinėmis partijomis, respublikono etiketė šiame rinkiminiame žaidime yra „kirsta korta“.

Tokius teiginius būtų galima paremti ir demokratų pretendentų patrauklumu. Viena vertus, JAV prezidentu dar niekada nebuvo juodaodis, koks yra Barackas Obama. Kita vertus, nors ši galimybė jau aiškiai mažesnė, demokratė Hillary Clinton turi ambicijų tapti pirmąja moterimi – galingiausios pasaulio valstybės vadove.

Sekant politinės informacijos srautą iš JAV, susidaro įspūdis, kad kaip tik dabar, kai dėl partijos mandato varžosi du demokratai, ir vyksta tikroji rinkimų kampanija, kurioje respublikonai su savo kandidatu yra tarsi nuošalyje.

Nors skaičiai rodo tik nedidelę teorinę galimybę H. Clinton toliau siekti savo partijos palankumo, vedina savo ambicijų, ji toliau tęsia kovą su akivaizdžiai pirmaujančiu B. Obama, taip, beje, suteikdama respublikonams itin reikalingo laiko rengtis lemiamoms kovoms antroje šių metų pusėje. Be to, atidžiau pažvelgus į J. McCaino strateginę padėtį ir taktines priemones, kurių jis gali griebtis siekdamas lemiamo Amerikos žmonių palankumo, toks H. Clinton užsispyrimas jam tik į naudą. Juolab kad jau būdamas ramus dėl respublikonų užnugario J. McCainas gali visą dėmesį skirti neapsisprendusiems rinkėjams arba tiems demokratų gerbėjams, kuriems B. Obamos ir H. Clinton dvikova gali pasirodyti pernelyg užsitęsusi.

Verta pasitelkti ir paprastą liaudies išmintį, teigiančią, kad „kur du pešasi – trečias laimi“, nes akivaizdu, kad tarpusavio konkurenciją demokratai turi baigti kaip įmanoma greičiau. Priešingu atveju dar neypatingai eskaluojami J. McCaino koziriai gali turėti itin stiprų poveikį.

Pavyzdžiui, tarp JAV politikos analitikų vis garsiau sklando kalbos, kad respublikonų kandidatas jau turi numatęs aiškią viceprezidento kandidatūrą ir kad kaip tik ji yra savotiškas dviejų zuikių nušovimas vienu šūviu, iškart apsidraudžiant prieš galimas varžybas tiek su B. Obama, tiek ir su H. Clinton. Ta J. McCaino numatyta figūra – dabartinė JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice, kurios odos spalva yra puikus atsakas B. Obamai, o lytis – H. Clinton.

Be abejo, skeptikai iškart prikiš ilgametį C. Rice darbą G. W. Busho administracijoje, tačiau tai nėra toks jau nenuginčijamas minusas, palyginti su tuo emociniu efektu, kuri ši politikė gali sukelti atsistojusi šalia J. McCaino.

Yra ir dar vienas niuansas, skirtas kaip galima labiau mažinti J. McCaino sąsajas su respublikonų viršūnėlėmis: JAV vis labiau įsisuka propaganda apie tariamą šio politiko savarankiškumą, atvirą ir tiesmuką prieštaravimą partijos linijai ir t. t. Kai kurie politikai iš Respublikonų partijos vadovybės netgi viešai pareiškė, kad jie atseit verčiau balsuosią už H. Clinton nei už tą storžievį J. McCainą.

Bepigu dabar svaidytis tokiais pareiškimais, kai partijos nominacija jau aiški. O ir tikėtis kokio nors respublikonų susiskaldymo prasidėjus varžytuvėms su demokratų kandidatu būtų naivu. Lygiai taip pat neįtikėtinai atrodo ir prielaida, kad partijos vadovybė nusispjautų į Baltųjų rūmų komandos formavimą, jei J. McCainas laimėtų rinkimus.

Sutikime, tokia atvirai šiuo metu rodoma antipatija gali padaryti įspūdį rinkėjams, juolab kad J. McCainas turi ir kitų patrauklių savybių: yra Vietnamo karo veteranas ir didvyris, dabar, priešingai nei kuo greičiau trauktis iš Irako raginantys demokratai, kalbantis apie karių moralinę dvasią ir pralaimėjimo kartėlį, kurį jie jaus visą gyvenimą, jei Iraką paliks dabartinėje situacijoje. Be to, J. McCainas noriai demonstruoja, kad, nepaisant ilgo buvimo valdžios viršūnėse, liko labai paprastas amerikietis, nė kiek nesaistomas įvairių rafinuotų taisyklių.

Dar vienas aspektas yra susijęs su rinkimų psichologija: čia, panašiai kaip ir sporte, J. McCaino neslegia tokia atsakomybė kaip demokratų. Jei jis nelaimės, niekas tikrai nesmerks respublikonų ir visą kaltę suvers neigiamam G. W. Busho įdirbiui. O demokratai, be abejo, tikisi tik pergalės ir priešinga alternatyva jiems būtų savotiška tragedija ir visų lūkesčių žlugimas.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras