Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Libanas: kaip jį išlaikyti vientisą?

2008 05 24

Libano problemos atspindi platesnio regiono problemas. Jos visos turi būti sprendžiamos kartu

Kyla pagunda sakyti, kad Libanas niekada nebuvo ir nebus tokia šalis, kurios gyventojai jaustų visa kita peržengiantį lojalumą savo valstybei. Istorikai gana įtikinamai įrodinėjo, jog Libano gyventojai būtų turėję geresnes galimybes gyventi taikiai, jei po Otomanų imperijos žlugimo Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje Libanas būtų buvęs inkorporuotas į Didžiąją Siriją. Būdami didesnės visumos dalimi krikščionys ir drūzai [musulmonai „unitai“ – sinkretinės religijos išpažinėjai], ir gal net musulmonai šiitai galbūt – bet tik galbūt – būtų turėję plačią autonomiją tose vietovėse, kuriose sudarė daugumą.

Bet visa tai tik akademikų svarstymai. Paskutiniaisiais mėnesiais ir ypač praeitą savaitę, Libanas dar mažiau priminė tikrą valstybę. Nuo lapkričio mėnesio šalis neturi prezidento, nes parlamentas yra pernelyg susiskaldęs, kad išrinktų naują. Šiitų partijos (ir kartu  kariuomenės Chizbullah vadovaujama opozicija atsisako bendradarbiauti tol, kol jai nebus suteikta teisė vetuoti parlamento priimtus įstatymus ir ministrų kabineto sudarymui. Praeitą savaitę, sunitų vadovaujamai vyriausybei pabandžius atleisti Chizbullah žmogų, vadovavusį nacionalinio oro uosto apsaugai, ir išardyti komunikacinį Chizbullah tinklą, šiitų pajėgos trumpam užėmė patį sostinės Beiruto centrą. Po to vykusiame mūšyje Chizbullah, nenusiginkluojanti pagal specialų susitarimą, jog ginklai jai reikalingi atgrasyti izraelitams, tuos ginklus nukreipė prieš savo bendrataučius libaniečius. Ji greitai pasirodė esanti pajėgesnė nei valstybinė Libano armija – trapus darinys, dažnai liaupsinamas kaip vienintelė šalį vienijanti institucija.

Ne visada Libanas atrodė taip beviltiškai. Kai įvykiai klostėsi gerai, jis buvo giriamas kaip retas daugiakonfesinės valstybės pavyzdys – vieta, kurioje, priešingai arabų kraštuose įprastai bukai centralizuotai autoritarinei valdžiai, kiekvienas džiaugiasi kosmopolitiška, verslo ir tarpusavio tolerancija. Prieš trejus metus ši teikianti vilčių Libano versija trumpam atrodė įmanoma – kai didžioji kaimynė Sirija, po paskutinio visuotinio pilietinio karo pabaigos 1990-aisiais praktiškai valdžiusi Libaną, buvo išvaryta iš šalies, garsiai reiškiant viltis, kad nacionalinė santarvė suvienys visų 18 šalyje pripažintų religinių grupių narius. Iš tikrųjų tai niekada neįvyko ir pastarasis smurto protrūkis kelia abejonių, ar kada nors įvyks. Vis dėlto nėra jokių kitų rimtų alternatyvų nei bandyti išlaikyti Libaną vientisą.

Libanas daugeliu atžvilgių atspindi platesniam regionui būdingus lūžius ir lenktyniavimą. Iš tiesų tai ir yra problema. Nuo to momento, kai per pastaruosius keletą metų taip triukšmingai iškilo Irako ir Irano šiitai, tos pačios religijos atstovai Libane, atsižvelgdami į tai, jog jų skaičius šalyje auga sparčiausiai (dabar jie sudaro didžiausią vienalytę grupę Libane) ir į jų skurdą bei žemesnę politinę padėtį praeityje, ėmė dar atkakliau reikalauti pagrindinio, netgi dominuojančio, vaidmens jų pačių žemės lopinėlyje ir už jo ribų. Be to, jų rėmėjai regione, ypač Iranas, bet taip pat ir Sirija, Chizbullah laiko rakštimi jų bendram priešui Izraeliui.

Geriau negu ginklai keliems

Visa tai kelia nerimą regiono sunitams bei žydams. Šią savaitę Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras neįprastai aštriame pasisakyme apkaltino Iraną „remiant perversmą“ Libane. Izraelis savo ruožtu persigandęs dėl augančios Chizbullah galios, kurios jam aiškiai nepavyko įveikti prieš dvejus metus vykusiame apgailėtinai neapgalvotame kare. Be to, tuo pat metu sunitų islamistų judėjimas Chamas (taip pat remiamas Sirijos ir Irano) kontroliuoja Gazos ruožą prie pat Izraelio pietinės sienos.

Jei Libanas taps regiono valstybių valdomų marionečių kovos arena, nuo to kentės ne tik libaniečiai. Šią savaitę Kataras, sugebantis išlikti tarp geriausių Amerikos draugų Persijos įlankoje, nepaisant to, kad čia įsikūręs arabiškas al-Jazeera televizijos tinklas, pasiūlė surengti regioninę konferenciją Libano krizei sušvelninti. Su Libano problemomis susidoroti būtų daug lengviau, jei Izraelio ir Palestinos konfliktas taip pat judėtų sprendimo link, kadangi tikra taika tarp Izraelio ir Sirijos, kuri iš tiesų pasiekiama, iš pūliuojančios Libano žaizdos pašalintų daug „nuodų“.

Libanui taip pat reikia naujos konstitucijos ir naujo rinkimų įstatymo. Idealiu atveju parlamentas turėtų būti renkamas taip, kad tiksliau atspindėtų šalies demografinę padėtį, galbūt turėtų senatą, sudaromą pagal specialią formulę, kuri užtikrintų visoms grupėms teisę reikšti savo nuomonę ir nei viena negalėtų jos primesti. Šiitai, vadovaujami Chizbullah, gali iškilti kaip stipriausia vienalytė grupė. Bet jei Libanas nori išlikti valstybe nei vien pavadinimu, Chizbullah nebegali ir toliau valdyti atskiros valstybės fiktyvios šalies viduje.

Parengta pagal The Economist

Politika.lt

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (93)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras