Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Lietuva
 
  Konfrontacinė retorika ir užsukti vamzdžiai

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2007 02 19

Rusijos kompanijos „Transneft“ atstovai, ilgą laiką kalbėję apie rimto ir ilgo remonto „Družba“ naftotiekyje būtinybę, pastaruoju metu jau skleidė viešas abejones dėl vamzdyno naudojimo, kol galiausiai pareiškė išvis atsisaką remonto, savo dėmesį, ko gero, koncentruodami į naujo naftotiekio, aplenksiančio Baltarusijos teritoriją, tiesimą.

Iš to seka dvi išvados. Pirmoji: „PKN Orlen“ valdoma „Mažeikių nafta“ galutinai lieka be rusiškos naftos tiekimo vamzdynu, dėl ko gamybinis įmonės potencialas ir toliau nebus iki galo išnaudojamas. Antroji: įtarimai dėl politinių permainų Baltarusijoje gali tapti tikrove, ypač po to, kai Minskas ir vėl išreiškė ketinimą didinti tranzito mokesčius į Vakarų Europą pumpuojamai naftai, o Rusija atsakė naujo naftotiekio tiesimo planais.

Tačiau „Družbos“ čiaupo užsukimo nereikėtų vertinti vien dvišalių Rusijos ir Lietuvos bei Rusijos ir Baltarusijos santykių šviesoje ar juo labiau tik kaip tam tikro „Transneft“ verslo žingsnio. Žvelgiant į platesnį pastarojo meto Rusijos užsienio politikos kontekstą, galima daryti prielaidą, kad „Družbos“ uždarymas kaip tik dabar - ne atsitiktinis sprendimas. Tai rodo ir praėjusios savaitės pabaigoje Miunchene Vladimiro Putino pasakyta tokia antivakarietiška kalba, kokia iš Kremliaus šeimininko lūpų nesklido nuo pat šaltojo karo pabaigos.

Nemažai politikos apžvalgininkų iškart pastebėjo, kad Rusijos retorika Miunchene buvo gerokai pasikeitusi ir anaiptol nepriminė tų bičiuliškų gaidelių, kurios anksčiau gana dažnai skambėjo V.Putino kalbose. Vienašalė JAV politikos kritika, beje, buvo palydėta vėlesnių Kremliaus argumentų, kad tokiai pozicijai pritaria daugelis pasaulyje.

Žinoma, vadinti šią Rusijos vadovo kalbą naujo šaltojo karo paskelbimu būtų pernelyg drąsu, tačiau akivaizdu, kad Miunchene pagaliau išryškėjo vis didėjančios Vakarų ir Rusijos takoskyros kontūrai, kurie anksčiau buvo slepiami po draugiškomis V. Putino ir Dž. Bušo šypsenomis.

Taigi kai Rusija atvirai nurodė savo užsienio politikos strategines kryptis, Lietuva turi suvokti, kad mūsų narystė Europos Sąjungoje (ES) ir ypač NATO lemia tai, kad esame pačiame politinio ir vertybinio lūžio centre. Be to, ir visos pastarojo meto spekuliacijos Baltarusijos bei jos lyderio ateities tema įgauna gana aiškią prasmę: Kremlius tiesiog bando gerai įtvirtinti savo priešakines pozicijas (ką tuo pačiu metu daro ir Ukrainoje), kartu stengdamasis iš savo įtakos nepaleisti ir kitų posovietinių respublikų. Tikėtina, kad kelerių pastarųjų metų suaktyvėjimas šioje srityje - konfliktai dėl dujų kainų, naftos tranzito, dujotiekių sprogdinimai, separatistinių jėgų palaikymas ir t.t.- buvo nuoseklus pasiruošimas lemiamiems žingsniams, kurie galbūt ir buvo pradėti žengti Miunchene.

Tačiau grįžkime prie žemiškų Lietuvos reikalų. Naujiesiems „Mažeikių naftos“ savininkams ir šalies valdžiai „Družba“ naftotiekio uždarymas turėtų sukelti nemenką galvos skausmą ir tikrai nepalengvins sudėtingos situacijos, susidariusios gamykloje po gaisro. Be to, tolesnis brangesnės naftos importas gali turėti įtakos tiek makroekonominiams rodikliams, tiek ir eiliniams vartotojams, kurie neišvengiamai pajus kylančias kainas.

Toks priežasčių ir pasekmių ryšys rodo, kad, siekiant politinės destabilizacijos, vieni efektyviausių yra kaip tik ekonominiai svertai. Tiesa, nereikia manyti, kad galimose savo įtakos zonose Rusija siekia kelti revoliucijas. Tačiau tam tikros įtampos palaikymas atrodytų labai tikėtinas, jei prisiminsime V. Putino retoriką Miunchene.

Būtina pabrėžti ir tai, kad Rusijos veiksmai, pradedant čiaupų užsukinėjimu, energetinių išteklių kainų kėlimu ir baigiant globalių politinių vizijų dėstymu, yra gerokai intensyvesni nei Vakarų reakcija ar adekvatūs atsakomieji žingsniai. Kaip pavyzdį čia galime pasitelkti skambias ES deklaracijas apie energetinės politikos vieningumą, kurios kokiais nors realiais veiksmais galbūt bus pagrįstos tik ateityje.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras