Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Euroatlantinės organizacijos
 
  Euroskepticizmas Vakarų Europoje: britų skeptiškumas ES atžvilgiu

Kristina Puleikytė
2007 02 16

http://www.dbooth.net/photos/london/images/london17.jpgEuroskepticizmo negalima įvardyti kaip aiškios vienalytės ideologijos, nes euroskeptikų retorika ir idėjos įvairiose valstybėse skiriasi. Pati euroskepticizmo sąvoka iš esmės reiškia priešiškumą Europos Sąjungai (ES), jos politikoms, bet kokiems proeuropietiškiems dariniams, galintiems įgauti supervalstybės, federacijos ar konfederacijos formą. Taigi euroskepticizmas yra susijęs su nacionalizmu, arba nacionalinės valstybės suvereniteto išlaikymo siekimu, nes dažniausiai euroskeptikams didesnė integracija asocijuojasi su suvereniteto praradimu.

Tradiciškai euroskepticizmas buvo stiprus Šiaurės Europoje. Tai liudija Norvegijos ,,Ne“ referendumuose dėl narystės ES, Švedijos ir Danijos atsisakymas prisijungti prie euro zonos. Prie „didžiųjų euroskeptikių“ priskiriama ir Jungtinė Karalystė, taip pat atsisakiusi įsivesti bendrą valiutą – eurą ir būti Šengeno sutarties viena iš dalyvių. Be to, 2004 m. 37 Europos parlamento nariai iš Jungtinės Karalystės, Danijos ir Švedijos suformavo parlamentinę grupę „Nepriklausomybė ir demokratija“, kurios pagrindinis tikslas buvo atšaukti Europos konstitucinės sutarties priėmimą ir priešintis tolesnei Europos integracijai. Kai kurie britų europarlamentarai, prisidėję prie šios parlamentinės grupės, yra Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (JKNP), pasisakančios už Didžiosios Britanijos išstojimą iš ES, nariai. Galiausiai pagal ,,Eurobarometro“ apklausas tik 4 iš 10-ies britų mano, kad jų šalis gauna naudos iš narystės ES.

Mokesčių sistemos subalansavimas, socialinė politika, bendra valiuta, Europos Komisijos galių išplėtimas teisingumo ir vidaus politikos srityse, demokratijos stoka ES institucijose ir galiausiai Europos konstitucinė sutartis yra britų euroskeptikų kertiniai argumentai. Kai kurie britų euroskeptikai, tarp jų ir politikai, deklaruoja britų institucijų, tradicijų ir metodų viršenybę ir teigia, kad prisiderinimas prie  kitų ES valstybių narių būtų kultūriškai netaktiškas.

Didžiosios Britanijos euroskeptikai teigia, kad jų šalis turi menkus kultūrinius ir socialinius ryšius su Europa, o  dvasiškai yra artimesnė anglosaksiškam pasauliui. Be to, Didžioji Britanija siejama su parlamentinės demokratijos ir laisvės tradicijomis, o Europa vaizduojama kaip korumpuota ir valdoma nedemokratinio „Briuselio galios“. Euroskeptikai baiminasi, kad ES gali virsti supervalstybe ir taip sunaikinti Didžiosios Britanijos suverenitetą, o nepriklausomybės praradimas ir paklusimas „Briuselio funkcionieriams“ euroskeptikams yra baisiausias galimas scenarijus. Dėl šios priežasties jie priešinasi bet kokiems glaudesnės integracijos projektams, kurie suvokiami kaip pavojus Didžiosios Britanijos nepriklausomybei. 

Politinio elito  nuomonės skiriasi

Winstonas Churchillis nurodė tris tarpusavyje susijusias britų tarptautinių interesų sritis: imperija ir buvusių britų kolonijų sandrauga (Commonwealth), Europa ir JAV. JAV tapo prioritetu. Be to, Londonas stengėsi išlaikyti ryšius su išsivadavusiomis kolonijomis, kurios paveldėjo britų politines tradicijas ir kultūrinę įtaką. Iki šiol Didžioji Britanija siekia išnaudoti turimus socialinius kultūrinius ryšius su buvusiomis kolonijomis politikoje ir ekonomikoje. Europa britų užsienio ir ekonominėje politikoje dažnai tebūdavo paskutinysis interesas.

Dabartinis Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Tony Blairas, kalbėdamas apie ES ir Didžiąją Britaniją,  teigė: „Jungtinė Karalystė yra stipresnė kartu nei atskirai.“ Ir pridūrė, kad nusistatymas prieš Europą nereiškia probritiškumo. Taip dabartinis vyriausybės vadovas pabrėžia, kad Europa yra svarbus elementas Didžiosios Britanijos užsienio politikoje, ekonomikoje, tačiau britų vyriausybė kartu priešinasi, kad integraciniai procesai modifikuotų vidaus politikos sritis Londonui nenaudinga linkme.

Didžioji Britanija iš esmės buvo palanki Europos Ekonominės Bendrijos (EEB) formavimuisi po Antrojo pasaulinio karo, nors Londonas tuo metu į integracinį procesą neįsitraukė. Tai nulėmė artimi britų ryšiai su JAV ir dar gajus imperinis mąstymas. 1961 m. Didžioji Britanija pradėjo derybas su EEB narystės klausimu, kai buvo suvokta, kad Londonas netaps trečiąja jėga greta SSRS ir JAV. 1973 m. Didžioji Britanija tapo visateise EEB nare. Opozicinė Leiboristų partija nepritarė integracijai, o tie, kurie pritarė narystei ES, argumentavo, kad ES tebus prekybos organizacija.

Vos Didžiajai Britanijai įstojus į EEB, debatai euroskepticizmo tema tapo viena iš esminių politinių problemų. Skepticizmas 1975 m. paskatino tuometinę leiboristų vyriausybę surengti referendumą dėl Didžiosios Britanijos narystės EEB: 64,5 proc. visų britų, dalyvavusių referendume, patvirtino narystės būtinumą.

Dvi pagrindinės partijos – Leiboristų ir Konservatorių – savo viduje turi platų požiūrių ir nuomonių ES atžvilgiu spektrą. Vis dėlto dauguma Konservatorių partijos narių yra euroskeptiški, o leiboristai dažniausiai apibūdinami kaip centristai.

Euroskepticizmas Konservatorių partijos gretose išryškėjo XX a. 9 dešimtmetyje, kai buvo suvokta, kad ES nebėra tik prekybos organizacija. Apžvalgininkai tvirtina, kad akivaizdus Konservatorių partijos euroskepticizmas lėmė jos pralaimėjimą 2001 m. rinkimuose, nes tuometinis Didžiosios Britanijos elektoratas daugiausia buvo veikiamas vidaus politikos problemų, o ne Europos reikalų, kuriuos akcentavo konservatoriai.

O Leiboristų partija, visuomet buvusi euroskeptiška, sušvelnino savo retoriką ir poziciją ES atžvilgiu. Dabartinė leiboristų vyriausybė vykdo ganėtinai proeuropietišką politiką, o kai kurie ministro pirmininko T. Blairo veiksmai sulaukia kritikos iš eurospektikų šalies viduje. Pavyzdžiui, vyriausybė buvo kritikuojama dėl referendumo dėl Europos konstitucijos formuluotės, teigiant, kad ji skatinanti atsakyti pritariamai. Be to, konservatoriai kritikavo ministrą pirmininką dėl jo siūlymų bendros ES energetikos politikos atžvilgiu ir jo pritarimo Europos Komisijos pranešimui, skatinančiam didesnį mokesčių politikos tarp ES valstybių narių koordinavimą. Mokesčių politikos koordinavimas yra vienas didžiausių euroskeptikų baubų. O T. Blairas išreiškė įsitikinimą, kad su globalizacijos ir terorizmo iššūkiais Didžioji Britanija gali susidoroti efektyviai suvienijusi jėgas kartu su kitomis ES valstybėmis narėmis. Vis dėlto ir Leiboristų partijoje egzistuoja susiskaldymas į euroskeptišką ir proeuroprietišką frakcijas.

Didžiojoje Britanijoje veikia politinės partijos, kurios yra dešiniosios ir pasižymi aiškiu euroskepticizmu. Viena iš tokių  - Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partija, įkurta 1993 m. Alano Skedo. Tuo metu ši partija siekė užkirsti kelią Mastrichto sutarties ratifikavimui, o dabar pasisako už Didžiosios Britanijos išstojimą iš ES. JKNP būdinga aiški antieuropietiška retorika ir politika, o jos populiarumą visuomenėje rodo atitinkami laimėjimai: 2004 m. ši partija Europos parlamento rinkimuose gavo 16 proc. balsų ir 12 vietų. Be to, partija sulaukia ir nemažo finansavimo iš privačių asmenų. 

Spaudos skepticizmas 

Didžiojoje Britanijoje spauda, ypač bulvarinė, pasižymi aršia ES kritika. Dauguma laikraščių, ypač Daily Mail ir Ruperto Murdocho The Sun, The Times bei The Sunday Times, yra euroskeptiški kaip ir dienraščiai Daily Telegraph ir SundayTelegraph, kurie publikuoja kritiškus straipsnius ES ir jos politikų atžvilgiu. Pavyzdžiui, Daily Telegraph vieno iš vedamųjų straipsnių antraštė buvo tokia: „Absurdiški ES pareigūnai ketina uždrausti jogurtą.“ Tuo metu paprasčiausiai buvo pateikta siūlymas dėl prekių žymėjimo standartizavimo, kurį inicijavo pati Didžiosios Britanijos vyriausybė. The Sun, garsiai prieštaravusi euro įvedimui, viename vedamajame straipsnyje vaizdingai rašė: „Euras reiškia mūsų gyvybių, mūsų ateities, mūsų valstybės piliečių perdavimą nedemokratinei ir korumpuotai kairiųjų kanceliarininkų grupei Belgijoje.“ Prisijungimas prie ekonominės ir pinigų sąjungos bei Europos konstitucijos sutarties ratifikavimas buvo labiausiai kritikuojami projektai britų spaudoje, nors vyriausybės narių pozicija šiais klausimais buvo gana palanki, neutrali. Financial Times buvo ir tebėra vienas iš keleto britų laikraščių, kurie laikosi proeuropietiškos linijos.

Proeuropietiškos jėgos teigia, kad  ES vaizdavimas britų bulvarinėje spaudoje yra ksenofobiškas, ypač kai stengiamasi paveikti Didžiosios Britanijos politiką sąmoningai žeminant kitas valstybes (pavyzdžiui, Daily Express straipsnis apie Vaterlo stoties Londone pavadinimo pakeitimą - kaip tai galėtų suerzinti prancūzus). Kai kurie kritikai teigia, kad tokia žiniasklaidos priemonių veikla atspindi jų euroskeptišką požiūrį ir bandymą jį įteigti kitiems, nors patys spaudos atstovai ginasi, kad paprasčiausiai atspindi skaitytojų požiūrį, nuomones. 

Britų nuostatos ES atžvilgiu 

Pastarojo meto apklausos rodo, kad Didžiosios Britanijos piliečiai yra priešiški euro įvedimui, jaučiasi nepakankamai informuoti dėl integracinių procesų ES viduje, tačiau nesiekia šalies išstojimo iš ES.

Didžioji Britanija yra antroji didžiausia ES biudžeto donorė (po Vokietijos). Dauguma šalies gyventojų ES demokratijos stoką laiko ne menku  institucinės sąrangos defektu, o esmine ES projekto savybe. Taip pat daugumai britų yra nepriimtinas ES ekonominis modelis, kuris įvardijamas kaip pasenęs ar diskredituotas. O, sakykim, Ispanijoje ES iki šiol siejama su šalies modernizacija ir laikomasi nuostatos, kad ekonominę pažangą skatino narystė ES. Tačiau net tarp kai kurių Didžiosios Britanijos verslo atstovų vyrauja nuomonė, kad ES gali tik stabdyti ekonominę plėtrą. Dėl šios priežasties britai priešinasi bet kokiems bandymams įtvirtinti reguliavimą ES lygmeniu socialinės ar vidaus ir teisingumo politikos srityse, nors patys ir skundžiasi sveikatos apsaugos sistema. Ypač jautrūs britai yra mokesčių sistemos klausimu, todėl jie ir priešinasi teisės aktų suderinimui šioje srityje.

Nedidelė britų parama Europos integracijai yra nulemta  ne tik ekonominių priežasčių, bet ir baimės prarasti britiškąjį tapatumą, o tiksliau, elementus, kurie formuoja britų išskirtinumą. Britiškasis identitetas yra nulemtas istorinės praeities, t. y. Didžioji Britanija yra buvusi metropolija, palaikiusi glaudžius ryšius su ne Europos valstybėmis, o su Europa santykiai buvo gana riboti. Imperinė praeitis ir ilgalaikiai glaudūs ryšiai su ne Europos valstybėmis istoriškai ir suformavo atskirumo nuo Europos jausmą.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras