Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Lietuva
 
  Iššūkiai Lietuvos užsienio politikai

Kęstutis Girnius
2008 06 02

Maža drąsi šalis gina priešo užguitą kaimyną ir, prisimindama savo slogią patirtį, skatina sąjungininkus elgtis principingiau. Šitaip Lietuvos užsienio politikos vairininkai apibūdina Lietuvos politiką Gruzijos atveju ir siekia įtikinti savo sąjungininkus pritarti šiam vaizdiniui. Vargu, ar jiems pasiseks.

Rusija bei Europos Sąjunga ir NATO yra esminės Lietuvos politikos Gruzijos atžvilgiu dalys. Lietuva laiko Gruziją savotiška Rusijos belaisve, viliasi ją išvaduoti su ES ir NATO pagalba, tuo pačiu mažindama Rusijos įtaką NVS šalyse, gal net priversdama ją trauktis iš regiono ir užsisklęsti savyje.

Jei Lietuva nebūtų ES narė, ji liktų Gruzijos ir Rusijos nesutarimų stebėtoja, nes Rusija ją visiškai ignoruotų. Rusija neslepia savo paniekos Lietuvai. Neatsakydama į net šešis premjero Gedimino Kirkilo laiškus, Kremlius pabrėžia, jog Lietuva jai neegzistuoja, arba ji tokia nereikšminga, kad neverta eikvoti laiko, atsakant į jos laiškus.

Turbūt per vėlu raginti Lietuvą neišsišokti, atsargiau elgtis su Maskva, jos neerzinti. Rusija jau įrašė Lietuvą į priešų gretas ir nepražiopsos progų pakišti kojos Lietuvai. Santykiai greitai nepagerės. Didelės valstybės ilgai prisimena, kai mažos meta joms iššūkius ir nerodo, jų nuomone, deramos pagarbos.

Kol kas nelabai sekasi įtikinti kitas Europos šalis vertinti Gruzijos padėtį Lietuvos požiūriu. Ateityje nebus lengviau, nes Lietuva mėgina įrodyti, kad Gruzijos padėtis yra tokia rimta, Rusijos elgesys toks nepriimtinas, kad ES ir NATO turėtų imtis veiksmų, kuriais jos rizikuotų smarkiai pabloginti santykius su šalimi, kuri laikoma strateginiu partneriu.

Vokietijai dažnai priekaištaujama, kad ji laibiau vertina vamzdynus negu vertybes. Minimas Vokietijos polinkis įtikti svarbiems prekybos partneriams - ne tik Rusijai, bet ir Kinijai. Ne be pagrindo. Neseniai pačioje Vokietijoje kilo pasipiktinimas dėl vyriausybės atsisakymo oficialiai susitikti su viešinčiu Dalai Lama (su juo susitikti atsisakė ir Didžiosios Britanijos premjeras Brownas). Lietuvos išsivadavimo valandomis Vokietija ragino Lietuvą laikytis santūriai, vykdyti „žingsnis po žingsnio“ politiką, nesiimti veiksmų, kurie pakenktų Gorbačiovui, aukotis bendram labui.

Dera prisiminti, kad po Berlyno sienos griuvimo Vokietija išgirdo panašių patarimų. Prancūzijos Miteranas, o ypač Anglijos Thatcher aiškino Berlynui, kad nereikia skubėti susivienyti, svarbiau konsoliduoti demokratiją rytų Vokietijoje, būtina vengti veiksmų, kurie pakenktų persitvarkymams Rusijoje. Kancleris Kohlis nepaisė patarimų, ir dėl to laimėjo Vokietija ir visi Vakarai. Lietuvos nekantrumas irgi visiems buvo naudingas.

Ne tik „baikščios“ ir „savanaudės“ šalys skeptiškai vertina Lietuvos politiką. JAV tvirtai remia Gruzijos siekį tapti NATO nare, bet nepritaria kovingai Lietuvos retorikai. Nepraėjus nė dviem dienoms po prezidento Adamkaus užuominos, kad Rusija galbūt pasiryžusi pradėti naująjį šaltąjį karą, JAV Užsienio reikalų ministrė Condoleezza Rice pavadino tokias kalbas „hiperbolizuota nesąmone.“ Jos greita reakcija rodė, kad Vašingtonas laiko tokias kalbas neatsakingomis.

Lietuvos politikos nepalaiko artimi kaimynai. DELFI komentare Seimo narys Egidijus Vareikis, paminėjęs, kad Rumunija, Bulgarija ir Turkija jau priklauso NATO arba ES, rašė, kad „jei pridėsime Ukrainą bei Gruziją, yra galimybė paversti Juodąją jūrą Europos vidaus ežeru, kaip kad dabar Baltijos. Rusijos galimybės ir Rusijos grėsmė tuomet sumažės.” Bet skandinavų šalys turi skirtingą “Europos vidaus ežero” sampratą. Jos tiek reikšmės skiria Rusijos integravimui į bendrus Baltijos jūros šalių reikalus, kad pernai lapkritį Estijos prezidentas Ilvesas skundėsi, kad visos ES Šiaurės dimensijos lėšos skiriamos Rusijai. Tad kitos šalys negalvoja apie Rusijos galimybių mažinimą.

Lietuvos dilema tokia: norėdama laimėti savo partnerių pritarimą, ji turi juos įtikinti, kad Gruzijai gresia didelis pavojus. Jei Lietuva sutirština spalvas, vaizduodama Gruzijos bėdas ar Rusijos keliamą grėsmę, nukentės jos patikimumas. Niuansuotas apibūdinimas neišjudins partnerių, kovingesnis atbaidys.

Yra dar kitas pavojus, būtent, kad savo mokymais ir pretenzijoms į doresnę ir įžvalgesnę politiką pakenksime savo santykiams su Europa. Bet jei nutariama raginti kitus sekti Lietuvos pavyzdžiu, reikia apgalvoti kiekvieną žingsnį, kad nebūtų galima Lietuvos kaltinti nenuoseklumu ar šališkumu.

Lietuva neturėtų besąlygiškai remti Gruzijos prezidento Saakašvilio arba bent neužmerkti akių prieš nepriimtinus jo veiksmus. Kai pernai rudenį Gruzijos valdžia žiauriai nuslopino demonstrantus ir įvedė ypatingą padėtį, Užsienio reikalų ministras P. Vaitiekūnas pareiškė, kad Lietuvos politika yra suprasti ir palaikyti. Doros politikos šalininkai neturėtų suprasti ir palaikyti demonstrantų mušimo ir žodžio laisvės varžymų.

Abejonių kelia nutarimas reikalauti, kad naftotiekio „Družba“ klausimas būtų keliamas ES derybose su Rusija dėl naujosios partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties. Kaip beaiškintum, vamzdynas lieka vamzdynu, ar jis būtų „Nord Stream“ ar „Družba“.

Įsidėmėtinas pernai parašytas Vokietijos aplinkos apsaugos ministro ir vieno Žaliųjų partijos vadovo Jürgeno Trittino atsakymas į Seimo nario A. Ažubalio laišką, kuriame deputatas nuogąstavo dėl dujotiekio grėsmės Baltijos jūrai. Trittinas aiškino, kad „Nord Stream“ statyba bus reikšminga Vokietijai ir visai ES. Ir pridūrė, kad Vokietijos dujų vartotojui sunku suprasti, kodėl jis turėtų daugiau mokėti už dujas dėl jų transportavimo per Lietuvą. Duodama suprasti, kad Lietuva elgiasi taip pat savanaudiškai kaip Vokietija, jei ne daugiau.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (196)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (47)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (145)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (5)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (12)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras