Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Čečėnija – Rusijos informacinės blokados gniaužtuose (8)

Valentinas Mitė
2008 06 02

Labai sunku kalbėti apie tai, kas šiuo metu vyksta Čečėnijoje. Rusija kovoja totalinį informacinį, tiksliau, dezinformacinį, karą. Jis yra sėkmingas, nes nemaža dalis Vakarų valstybių tiki arba apsimeta tikinčios, kad padėtis Čečėnijoje stabilizuojasi. Tačiau stebėtojų ir žurnalistų, kuriems pavyksta prasiskverbti į Čečėniją, skelbiama ramybė yra tik tariama. Po ja slypi daug problemų – senų, o dar daugiau naujų.

Paviršutiniškai žvelgiant, padėtis Čečėnijoje lyg ir stabilizuojasi. Pasipriešinimo kovotojai nekontroliuoja nė vieno didesnio miesto ar kokios nors aiškiai apibrėžtos krašto dalies. Toks įspūdis susidaro skaitant Rusijos provyriausybinių naujienų agentūrų pranešimus ir žiūrint valstybės kontroliuojamą televiziją. Tačiau tai yra tik regimybė.

Beveik kasdien Rusijos naujienų agentūros praneša apie pasalose žuvusius karius, numuštus sraigtasparnius ar operacijose likviduotus vadinamuosius „teroristus“. Rusijos vyriausybinių šaltinių duomenimis, sukilėlių yra vos keli šimtai ir jų galas – tik laiko klausimas. Tačiau jų veiksmų pakanka, kad beveik kasdien pasirodytų pranešimai apie pasalas ir susirėmimus. Kiek sukilėlių yra, niekas negali pasakyti. Net sukilėliams artimi šaltiniai nežino, kiek iš tikro yra Čečėnijos kovotojų, bet, jų teigimu, sukilėliai kontroliuoja gana didelius kaimiškus Čečėnijos regionus. Neseniai iš Čečėnijos pabėgusių žmonių teigimu, sukilėlių gretas papildo vis nauji jauni žmones, nebegalintys pakęsti nesibaigiančio teroro. Kad tai reali, o ne išgalvota problema, rodo ir tai, jog Ramzano Kadyrovo vadovaujama Čečėnijos administracija dažnai per televiziją kreipiasi į sukilėlius, ragindama juos sudėti ginklus.

Kaip teigia ne vienas čečėnų politikas ar Vakarų stebėtojas, padėtis Čečėnijoje per pastaruosius metus radikaliai pasikeitė. Šiuo metu šalį kontroliuoja patys čečėnai. Nesvarbu, kad tai valdžiai vadovauja R. Kadyrovas, kuriam, kaip ir jo tėvui Achmadui, nusispjauti į žmogaus teises bei žmogaus gyvybę. Tačiau, kad ir būdamas Kremliaus statytinis, R. Kadyrovas yra čečėnų nacionalistas. Nors Čečėnijoje ir dislokuotas didelis skaičius Rusijos kariuomenės, šiuo metu praktiškai Maskvos administracija – Maskvos civilinė valdžia – čia neegzistuoja. Čečėnijai pavyko pasiekti tai, kas atrodė neįmanoma, kai į valdžią atėjo generolas Džocharas Dudajevas – faktinę nepriklausomybę. Kaip ten bebūtų, Čečėniją šiuo metu valdo čečėnai, nesvarbu, kokie – „blogi“ ar „geri“, bet vis dėlto čečėnai.

Beje, Čečėnijoje neliko ne tik rusų administracijos, bet ir pačių rusų. Iki Sovietų Sąjungos subyrėjimo ir karo už nepriklausomybę pradžios apie 50 procentų šalies gyventojų buvo rusakalbiai, šiuo metu tokių vargu susidarytų vienas procentas. Nesibaigiantys karai išstūmė visus lauk, liko tik tie, kurie neturi kur pasitraukti – čečėnai. Kiek šiuo metu Čečėnijoje yra gyventojų, niekas negali pasakyti, nes surašymo duomenimis respublikoje, kur vyksta karas, vargu ar galima tikėti. Nepriklausomų stebėtojų manymu, šiuo metu Čečėnijoje gyvena šiek tiek mažiau nei milijonas čečėnų.

Daugumos jų gyvenimas yra nepakenčiamas ne tik dėl saugumo stokos, bet ir dėl to, kad trūksta paprasčiausių paslaugų, medikamentų ir produktų. Į didžiumą Čečėnijos jokios Vakarų ir net Rusijos humanitarinės pagalbos bei žmogaus teisių gynimo organizacijos neįleidžiamos. Europos Sąjunga jau paskyrė Čečėnijai ne vieną milijoną dolerių. Neaišku, kaip tie pinigai buvo panaudoti ir ar nepateko į artimų R. Kadyrovui žmonių rankas. Reikia tikėtis, kad Briuselis atsakymą į šį klausimą žino.

Rusija Čečėnijoje susiduria su rimtesne problema nei faktinė čečėnų savivalda – karas Čečėnijoje destabilizuoja visą Rusijos Šiaurės Kaukazą. Neramu Dagestane ir kitose kaimyninėse respublikose. Dažniausiai šių respublikų ginkluotas grupuotes apmoko čečėnai, kurie per nesibaigiančius karus tapo partizaninio karo profesionalais.

Čečėnų pasipriešinimas yra nevieningas, o jo sukeliamos problemos – labai skirtingos. Dalis čečėnų pasipriešinimo siekia Čečėnijos nepriklausomybės ir jų siekiai nesiskiria nuo kitų nacionalinio išsivadavimo judėjimų siekių. Jiems atstovauja Vakaruose gyvenantis Achmedas Zakajevas. Šios grupuotės įtaka silpnėja.

Čečėnijos visuomenė radikalizuojasi ir daug kam čia bei visame regione tampa vis labiau priimtini radikalaus islamo, artimo „Al Qaeda“, siekiai. Ši grupuotė atmeta Čečėnijos nepriklausomybę, nelaiko Vakarų savo sąjungininkais, bet tapatinasi su pasauliniu džihadu. Jos vizija yra Šiaurės Kaukazo emyrato sukūrimas. Tai ypač pavojinga pakraipa, dėl kurios atsiradimo kalčiausias buvęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, taip ir neradęs pakankamai valios bei politinės išminties kalbėtis su nacionalistinės pakraipos čečėnais. O derybos su religiniais fanatikais yra daug sunkesnės, jei iš viso įmanomos.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 8)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (31)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (84)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras