Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Lietuva
 
  Kad Lietuva gyventų (1)

Prof. Vytautas Landsbergis, Europos Parlamento narys
2008 05 31

Kalba XI-ajame Sąjūdžio suvažiavime, Vilnius, 2008-05-31

Lietuvos Sąjūdis, kuris gimė prieš 20 metų ir augo, brendo kaip didžioji pilietinė bendruomenė, pirmiausiai buvo išsiilgtas dvasinis atgimimas. Politiniai patriotiniai tikslai – prikelti Tėvynę kaip valstybę – reiškėsi kaip natūrali Atgimimo dalis. Pasijutę laisvi nuo baimės žmonės norėjo ir atitinkančios jų jauseną viešojo gyvenimo sąrangos. Kodėl reiktų toliau likti nelaisvėje, neteisingume ir nepadorume? „Dėl trupinio aukso, gardaus valgio šaukšto“? – tokius pasiūlymus ir tokiais žodžiais tariamus būtų nutraukę šimtų tūkstančių balsai: „Gėda!“ Ir Vincas Kudirka, ir Maironis buvo vėl tapę Lietuvos širdimi ir sąžine.

Kodėl dabar Lietuva tokia neatspari dvasiniam pavergimui ir nuopuoliui, kankinama baimės neįtikti viršininkams, kurie gal slapčiomis klausosi ir daro politines išvadas, kodėl klesti neteisingumas ir nepadorumas?

Turime sau atsakyti į tuos klausimus, jeigu nesutinkame ir norime, kad būtų kitaip. Sąjūdis buvo visuomenės telkėjas ir sąžinės balsas, jis galėtų ir turėtų, jei įstengs, vėl tokiu būti. Nejau anas Atgimimas išties pavirto persigimimu, kuris net gražųjį atžalyną, paaugusį nepriklausomoje Europos valstybėje, engia, kerta ir varo lauk iš Tėvynės? Šūkis „dar kartą Lietuva!“, kuris tada reiškė, kad norime gyventi ir būti savimi, būtų vėl išganingas, gelbstintis iš melo ir kurstymų liūno.

Lietuva turi gyventi!

Prisipažinkime, sąjūdininkai, kurie atsimename įvykius, ir ko nepadarėme, kur pralaimėjome. Laimėjimų niekas neištrins; politiškai ir valstybiškai Lietuva nuėjo Sąjūdžio nubrėžtu keliu; dabartinis istorijos tarpsnis yra Kovo 11-osios Lietuva. Tebus čia tiek šventinių akcentų, o valdžia juos vėl sustatinės kitaip. Bet pralaimėjimus arba stoką jėgų pakeisti gyvenimą iš esmės turime juolab matyti, įvardinti. Tų jėgų ir ilgesnio atsparumo sovietmečio ligoms, deja, pristigo mūsų Lietuvos visuma ir Sąjūdis kaip avangardas.

Pažvelkime ir įvertinkime: Sąjūdis antai skelbė karą „blatui“ – šešėliniams ryšiams ir savanaudiškumui apeinančiam teisę, kompartijos sėbrų ir giminaičių klanų formavimuisi. Ši kova pralaimėta. Valdančio komunistų luomo „saviškių“ ir „blatų“ nomenklatūrinę sistemą papildė naujieji godūs klanai, kartais pasivadinantys partijomis. Tokių netikrų „partijų“ politika, tai tik plėšikavimo plotų pasidalijimas. O kad kas pirštu nebaksteltų ir neįvardintų, paskleidžia melagingų dūmų neva „visos partijos tokios“. Ir iš to atsiranda nusifilosofavusių „balsuok prieš visus“. Kitaip tarus, nebalsuok, išsitremk iš valstybės.

Vis dėlto grįžkim prie Sąjūdžio siekių ir darbų. Pradėjau, kaip ir visi šiomis dienomis, nuo istorinio laisvės uždavinio. Pavergtoji tauta pasakė imperijai: ne! Ir pasaulis žagtelėjo. Sąjūdis reiškėsi kaip pabudusių sielų pilietinė visuomenė; ir kai ši visuomenė išrinko bei delegavo atstovus į Sąjūdžio Seimą, radosi atstovybė, manau, didesnio legitimumo, negu kokia kompartijos biuruose paskirta sovietinė Aukščiausioji Taryba. Ir netrukus jau ėjom į tikrą, išsirinktą Aukščiausiąją Tarybą, kaip įrankį Nepriklausomybei atkurti.

Tiek politinio lygmens. Bet Sąjūdis anuomet, prieš 20 metų, buvo kur kas didesnis dalykas, negu vien politinės nepriklausomybės ir savos valstybės siekis.

Palyginkim gražią Sąjūdžio viziją: Lietuva nepriklausoma ir garbinga su dabarties alternatyva: nepriklausoma ir negarbinga Lietuva. Kodėl mums šiandien priimtina tokia alternatyva? Ar būtų kas išdrįsęs ją pasiūlyti tada? Kodėl negarbingas elgesys ir nulis padorumo tapo norma, kuria nebesipiktiname?

Nūnai palyginkime siekį: gyvybinga, blaivi, auganti Lietuva ir jos alternatyva: nusigėrusi, išmirštanti, nusižudanti Lietuva.

Sąjūdis juto pavojų ir mėgino, kartu su blaivybės sąjūdžiais, skelbti karą žmonių prasigėrimui; deja, kovą laimėjo seni papročiai ir girdymo verslas. Sovietinė kariuomenė išėjo lengviau. Bet sovietinė buities kultūra neketina trauktis... Juolab kai milijoninė spirito kontrabanda pirko ir valdžias, ir policijas, ir teismus. Pralaimėjome.

Sąjūdis mėgino kviesti: „neteršk Lietuvos!“ Tačiau piliečiai pakeleiviai ir žalias jaunimas nemylėjo tėvynės tiek, kad tuos 20 metų nors nedergtų jos veido visose pakelėse pamiškėse ir ten, kur prie sulaužyto suolelio susimeta alų maukti. Dar ir tėveliai iš naujosios buržuazijos prisikrauna naminių šiukšlių ir pavažiavę limuzinais kiek už miesto verčia visas grožybes pirmame miškelyje. Ir pačiame mieste, Europos kultūros sostinėje, abejingai apsikenčiame atliekų krūvomis dukart peraugančiomis „tvarkos“ partijos neišvežamus konteinerius.

Prie savo šiukšlių kalno sėdėdami dar veidmainingai dūsaujam: „Ak, ne apie tokią Lietuvą svajojom...“ Broliai lietuviai, o ar Lietuva svajojo apie tokią vaikų meilę motinai? Gal reiktų keistis, gal imtis darbo?

Sąjūdis ėjo gelbėti žemės ir vandenų, jis buvo už visų mūsų gamtą visiems! Apie tai kalbėjom kreipdamiesi ir į Lietuvos lenkus ir į rusus. Juk tai visų bendri namai, kas dar galėjo būti aiškiau. Tereikėjo susitarti.

O atėjo kitokie požiūriai, visų bendro apiplėšimo, pajūrio ir paežerių užgrobimo laikai. Ten trypčioja nepriklausomos Lietuvos įstatymas, bet naujieji užkariautojai tyčiojasi ir iš įstatymo, ir terorizuoja paskutinius jo gynėjus kaip Neringoje. Itin dažnas reiškinys dabartinio režimo Lietuvoje, kai lapei paveda ganyti vištas, o daržininku skiria ožį. Tokia mat partijų kvota, o ar jos turi tinkamų žmonių – mažiau svarbu.

Sąjūdis būtų nesupratęs, kaip galima didžiulius žemės plotus supirkti į privačias rankas, kurios gali pavirsti net ne mūsų, atnešdamos pavojų nacionaliniams saugumui. Arba – kaip galima naikinti struktūras, kurios buvo kurtos Tautos gynybai.

Aš primenu tuos dabarties neatitikimus buvusių išsivadavimo laikų geriems ketinimams. Ir kelio duobes, kuriose klumpam, tarsi ir negalėtų jau būti tiesaus ir lygaus kelio. Gali būti kitoks kelias, padorių žmonių kelias, kuris patiktų ir suklydusiems. Sjūdis tikėjo, kad gali patraukti, išgydyti net nusikaltusius Tėvynei.

Sąjūdis apskritai turėjo didelį tikėjimą gėriu, mėgino skleisti nelyginant misiją, tad per dvidešimt metų šiam gėrio tikėjimui griauti buvo mestos visos šėtono pajėgos. Pačioje pradžioje amžinaatilsį Vincentas kardinolas Sladkevičius nuostabiai pasakė apie sąjūdininkus: „Jūs Apvaizdos vaikai“. Bet ir Apvaizda turi priešą.

Atgimimas ir Sąjūdis buvo dvi viena kitą papildančios sampratos – reiškinys ir veiksmas. Moralinis dorovinis Atgimimas atrodė galimas, lyg čia pat, jis jau veikė kaip vertybinė jėga. Ar atsimename Moralinės nepriklausomybės deklaraciją? Reikėtų platinti. Santarvė, brolybė, atsakomybė buvo ne tušti gražūs žodžiai, o tikrovėj besireiškianti jausena. Atsakomybė už save ir tave, už visų tautų Lietuvą, už jos lietuvišką ir žmonišką ateitį. Už tėvų kapus ir mėlyną dangų dar negimusiam ar vos tik gimusiam Martynui.

Ar to nereikia šiandien, ar tai nebūtų gyvenimo prasmė?

Žinoma, būtų, tai kodėl mes atiduodam pergalę beprasmizmui?

Sąjūdis ėjo pakeisti gyvenimo, ir dabar to paties reikia. Bet gyvenimas keisis į gera, kai žmonės bus geresni, o ne atvirkščiai. Daugiau pinigų dar visai nereiškia, kad atsiranda daugiau meilės. Veikiau priešingai.

Reikia Jaunimo sąjūdžio! Gal dar kur nors rusena pelenuose buvusio Mokytojų sąjūdžio, Žemdirbių sąjūdžio žarijos?

Pamąstykim, sąjūdininkai, ką galim padaryti, ir darykim būtent ką galim, bet kasdieną. Kad Lietuva gyventų. Rinkimams artėjant, gali kilti minčių ir apie tiesioginį dalyvavimą. Jei rastųsi šviesių naujų žmonių, kuriems labai neramu dėl Lietuvos ir jie sutiktų, palikę darbus, eiti į Seimą, bet negali įveikti nepatrauklaus, apspjaudyto žodžio „partija“, tegu ateina į Sąjūdį pasitarti – kokiomis formomis galima geriau padėti gimtajai šaliai.

Kadangi yra atėjęs, kaip modernioji neganda, sąžinių tuštėjimo metas, tai tegul Sąjūdis telkia apie save sąžiningus, neabejingus žmones, Lietuvos patriotus, ir pats būna, kaip nuo pradžių, Lietuvos sąžinė. Tegul vertina, tegul sako savo vertinimus, ir tai jau bus daug.

Lietuva turi gyventi!

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (24)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (43)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (124)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (1)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras