Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Permainos Kuboje prasidėjo nuo mikrobangų krosnelių

Aušra Radzevičiūtė
2008 06 04

Vasario pabaigoje valdžios vairą Kuboje perėmus Rauliui Castro, ši šalis nepabudo kitokia. „Pereinamojo laikotarpio prezidentas“ ėmėsi reformų, panaikino daugybę draudimų, bet liko ištikimas vyresniajam broliui Fideliui. Daugiausia, ko galima tikėtis iš R. Castro, – kinų ekonominio stebuklo atgarsių. Kitais žodžiais tariant, permainų ekonomikoje, bet olimpinės ramybės politikoje.

Permainos Kuboje prasidėjo nuo smulkmenų – bent taip gali pasirodyti prie civilizacijos atributų pripratusiems vakariečiams: šalyje leista legaliai prekiauti mikrobangų krosnelėmis (anksčiau jos draustos dėl neva per silpnos elektros sistemos), DVD grotuvais, mobiliaisiais telefonais ir net kompiuteriais. Kubiečiams valdžia taip pat leido apsigyventi brangiuose viešbučiuose, į kuriuos anksčiau galėjo patekti tik užsienio turistai.

Kaip praneša BBC, vos tik buvo paskelbta apie laisvą prekybą kompiuteriais, prie Havanos „Carlos III“ prekybos centro išsirikiavo minios. Žinoma, didžiuma havaniečių atėjo tik vedami smalsumo, nes kompiuteris Kuboje kainuoja apie 800 JAV dolerių, o eilinis šalies gyventojas per mėnesį uždirba tik 20 dolerių. Anot BBC, pirmoji kompiuterį įsigijusi moteris atviravo, kad apie jį svajojo nuo vaikystės ir kantriai taupė pinigus ilgus metus…

Kubos kompiuterizacija, žinoma, iškart netaps nevaržoma galimybe naudotis internetu. Meksikos spauda cituoja Kubos informatikos ir ryšių viceministrą Ramoną Torresą, kuris perspėja, kad dėl techninių problemų ir resursų stokos visi įsigiję kompiuterius ir norintys prisijungti prie interneto to padaryti negalės. Anot pareigūno, reikia būti realistais ir pirmiausia tenkinti liaudies ūkio bei visuomenės reikmes, o paskui jau – asmenines. Oficialiai skelbiama, kad šiuo metu Kuboje prisijungti prie interneto gali apie 200 tūkst. kompiuterių, kurie yra valdiškose įstaigose, aukštosiose mokyklose, mokslinių tyrimų centruose ir t. t.

Kubos laikraštis „Juventud Rebelde“ praneša, kad nuo šios vasaros kubiečiai turės galimybę legaliai matyti tarptautinį televizijos kanalą – Kubos žiūrovai pirmąsyk išvys „Television Espanola“, „Discovery“, „Telesur“ ir Venesuelos valstybinę televiziją. Fidelio Castro laikais palydovinės antenos Kuboje buvo uždraustos, o jų turėtojai persekiojami ir baudžiami.

Bet visi šie išvardinti dalykai – nors ir didžiulė naujovė kubiečiams, tačiau smulkmenos. Amerikos valstybių organizacijos generalinis sekretorius Jose Miguel Insulza interviu televizijai „Universidad Catolica“ pareiškė: į valdžią atėjus R. Castro, „matau šalį, kuri nedrąsiai bando įgyvendinti kažkokias reformas ekonomikoje ir panaikina draudimą prekiauti buitine technika, tačiau nėra net užuominų apie bent minimalius politinius pokyčius“.

Nieko naujo Kubos politikoje neįžvelgia ir JAV – amžina šios šalies priešininkė, dėl kurios paskelbto ekonominio embargo Kuba smarkiai kenčia. Anot JAV administracijos, kol Kuboje bus „šeimos valdžia“, negali būti nė kalbos apie santykių tarp šalių peržiūrėjimą.

Savo ruožtu BBC tikina, kad Kuboje tuoj gali prasidėti išties didžiulės permainos ir tam pasitarnaus R. Castro pradėta žemės ūkio reforma. Jau dabar fermeriams leista patiems nuspręsti, kaip elgtis su dirbama žeme, ką sėti ar sodinti, ką pirkti ir parduoti bei tam naudoti užsienio valiutą. Taip pat Kubos žemdirbiams leista išsinuomoti laisvą valstybinę žemę, padidintos kai kurios žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos.

Kuboje startavo ir būsto reforma, kuri tiesiogiai palies valstybės tarnautojus, kariškius ir jų šeimas, cukraus pramonės darbuotojus, gydytojus, mokytojus ir statybininkus. Visi jie nuo šiol galės būti tikri, kad išėję iš darbo nepraras gyvenamojo ploto, jų turimi namai ar butai galės būti paliekami paveldėjimo teise vaikams ir vaikaičiams. Ir nors Kuboje nėra laisvos nekilnojamojo turto rinkos, teisę įsigyti savo dabartinius namus turės apie 85 proc. kubiečių.

R. Castro pažadėjo imtis ir pinigų reformos: dabar Kuboje cirkuliuoja dvi valiutos – paprastasis ir konvertuojamas pesas, pastarasis net 24 kartus brangesnis. Naujasis šalies prezidentas kalba apie „progresyvią revalvaciją“ ir tikina, kad pinigų reforma bus vykdoma nuosaikiai ir didelių visuomenę traumuojančių padarinių bus išvengta.

Kubai reikia užsienio investicijų, jos laukiamos visose srityse, išskyrus armiją, švietimą ir mediciną – užsienio kapitalo dalyvavimas šiose srityse uždraustas įstatymu. Investicijų viceministras Ricardo Guerrero neseniai spaudos konferencijoje akcentavo, kad Kuba ypač patenkinta italų, ispanų bei kanadiečių investicijomis ir skatina bendradarbiavimą su užsieniečiais technologijų, turizmo srityse, pramonėje ir žemės ūkyje.

Į permainas šalyje neužmiršo atkreipti dėmesio ir į pensiją išėjęs F. Castro, kuris partiniame oficioze „Granma“ atsargiai perspėjo kubiečius nepasiduoti vartojimo manijai ir neprarasti realybės jausmo.

Taip, Kuboje išaugo kelios kartos, kurios buvo auklėjamos likti abejingais privačiai nuosavybei ir materialinėms gėrybėms. Tačiau situacija keičiasi savaime. Jau vien ką reiškia užsienio turistų srautai, kurie nori nenori kaišioja į akis geresnio, sotesnio ir patogesnio gyvenimo pavyzdžius. Ar ilgai gali tęstis panieka vartotojiškam gyvenimo būdui, jei profesorius per mėnesį uždirba tiek, kiek apsukrus padavėjas turistinėse zonose per vakarą gauna arbatpinigių?

Kaip jau minėta anksčiau, R. Castro nepaprastai žavisi Kinijos „ekonominiu stebuklu“, pats lankėsi šioje šalyje ir net kvietė kinų ekonomikos reformatorius skaityti Kuboje paskaitas. Šiandien Kuba bene daugiausia pajamų gauna iš atvykstamojo turizmo. Įvairūs šaltiniai teigia, kad dar iki 1 milijardo JAV dolerių įplaukia kaip emigrantų parama savo šeimoms. 3–4 milijardais JAV dolerių vertintina kasmetė finansinė pagalba, skiriama Venesuelos prezidento Hugo Chavezo. Kubai būtina pradėti permainas.

77-erių R. Castro vargu ar galės tapti ilgalaikių reformų globėju, todėl kyla pagrįstas klausimas, į kieno rankas ši šalis pateks vėliau. Anot analitinio portalo Expert.ru, šiandienėje Kuboje konkuruoja trys pagrindinės politinės grupuotės. Pirmoji – „raulistai“, Kubos armijos elitas, palaikantis nuosaikias ekonomines reformas ir pasisakantis už santykių su Vakarais normalizavimą.

Antrąją politinę grupuotę Kuboje sudaro vidutinio amžiaus valdininkai su keturiasdešimtmečiu užsienio reikalų ministru Felipe Perezu Roque priešakyje. Kad ir kaip būtų keista, jie – patys ištikimiausi revoliucijos idealų šalininkai, tikri ortodoksai, kartais pravardžiuojami „atogrąžų talibais“. Trečiasis Kubos politinio gyvenimo sparnas – tarpinių pažiūrų besilaikantys veikėjai, kuriems ir revoliucijos idealai brangūs, bet ir permainos patiktų.

Expert.ru autorius Gevorgas Mizajanas rašo: „Tokioje situacijoje Fidelis – politikas – Rauliui tiesiog būtinas. Naujasis Kubos lyderis yra neblogas vadybininkas, bet jis neturi Fidelio charizmos. Todėl Raulio valdžia galės būti sąlygiškai tvirta tol, kol jis veiks vyresniojo brolio sukurtos ideologijos rėmuose. Fideliui pavyko praktiškai sukurti revoliucijos religiją. Ji turi pranašą (pats Komandantė), savo kankinius (Monkado kareivinių šturmo aukos ir Che Guevara), savo šėtoną (JAV prezidentas) ir savo filosofiją (keistokas socializmo ir antiamerikanizmo mišinys)“.

Taigi, kol pasaulis laukia esminių permainų Kuboje, kubiečiai juokauja, kad jie turi tik tris problemas: pusryčiai, pietūs ir vakarienė…

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras