Straipsnis dienraštyje „The New York Times“ pradedamas istorija, kaip analitikas Michailas Delyaginas, dalyvavęs vienoje televizijos laidoje ir pasakęs kelias aštrias replikas Vladimiro Putino atžvilgiu, buvo „iškirptas“ iš laidos, kai ji jau buvo transliuojama.

M. Delyaginas yra įtrauktas į vyriausybės politinių oponentų sąrašą ir atribotas nuo televizijos naujienų ir politinių debatų laidų. Kai kurie net buvę V. Putino sąjungininkai, pvz., vyresnysis patarėjas ekonomikos klausimais Andrejus Ilarionovas, ir kiti politiniai oponentai, pvz., Garis Kasparovas, taip pat pašalinti iš televizijos ekranų. Netgi Komunistų partijos, vienintelės oficialiai išliekančios opozicine partija parlamente, lyderiai yra atriboti nuo televizijos.

M. Delyagino atvejis tiesiog rodo, kaip V. Putinas išnaudoja Kremliaus kontroliuojamus televizijos kanalus, kad konsoliduotų galią. Ypač tai buvo akivaizdu per paskutiniuosius rinkimus.

Be to, dabartinis Rusijos režimas iš žiniasklaidos priemonių pašalina ne tik politikus, bet ir kultūros (muzikos, kino ir kitų meno sričių) veikėjus, kurie pasisako prieš arba pajuokia V. Putiną, dabartinį valdantįjį elitą ar veiksmais rodo paramą opozicinėms jėgoms.

Vyresnieji vyriausybės pareigūnai teigia, kad asmenys, priešiški Kremliui, nepasirodo televizijoje tiesiog dėl to, kad jų požiūris nėra įdomus ar svarbus.

Visgi Kremliaus spaudimas kontroliuojamai žiniasklaidai yra padidėjęs. Laidose, kuriose seniau pasirodydavo gausybė opozicijos atstovų ar vyriausybės kritikų, pastaraisiais metais, ypač prieš rinkimus, dalyvavo tik V. Putino aplinkos žmonės. Tuo tarpu Vladimiras Solovjovas, komentuodamas tokią situaciją sakė, kad „jų [opozicijos – red. past.] niekas neremia“ ir „jie neturi ką pasakyti“.

Televizijos kanalo NTV istorija Rusijos žurnalistams parodė, kuo gresia priešinimasis Kremliui. Žlugus Sovietų Sąjungai, iškilo keletas nacionalinių ir regioninių televizijos kanalų, valdomų vadinamųjų oligarchų, kurie šiuos kanalus išnaudojo asmeniniams ir verslo siekiams. Vladimirui Gusinskiui priklausęs NTV kanalas sulaukė vyriausybės dėmesio, kai šis ėmė tirti ir pranešinėti apie įvykius Čečėnijoje. V. Gusinskis buvo suimtas, o kanalas perimtas.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pastebėjo, kad šalies žiniasklaida yra dažnai kritikuojama. Visgi, prezidento įsitikinimu, pagal kokybę ir naudojamas technologijas Rusijos televizija yra viena geriausių pasaulyje.

Politinių oponentų ignoravimas pastebimas ne tik televizijoje, kuri yra populiariausia šalyje, bet taip pat šalies radijuje ir spaudoje. Vis dėlto išliko keletas regioninių ir nacionalinių laikraščių, reguliariai publikuojančių kritiškus komentarus V. Putino atžvilgiu. Be to, necenzūruotas lieka internetas.

Kremlius kol kas toleruoja kritiką per radiją ar spaudą, kuri, palyginti su televizija, ribotai pasiekia visuomenę.

Pagal 2008 m. birželio 3 d. „The New York Times“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.