Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Barackas iš Dėdės Tomo trobelės

Egidijus Vareikis
2008 06 07

Amerikiečiai pagaliau pasirinko vieną iš dviejų unikalių galimybių. Jie turėjo istorinį šansą pirmą kartą JAV prezidento poste matyti moterį arba pirmą kartą matyti juodaodį. Dar prieš kokius metus niekas neabejojo, jog bus pasirinktas pirmasis variantas – ponia Hillary ruošėsi mūšiui su respublikonais, ketindama panaudoti ne tik moters-politikės žavesį, bet ir atsarginį variklį – Billą. Juokauta, kad tai labai geras variantas – renki vieną prezidentą, o gauni du už tą pačią kainą...

Deja, poniai teko kautis su nenuorama Baracku, kuris, kaip pasirodė, sugebėjo tiek, kad net sunku įsivaizduoti: emigranto iš Kenijos sūnus, ne tik baigė Harvardą, tapo senatoriumi, bet ir sugebėjo per žingsnį priartėti prie galingiausios pasaulio valstybės vadovo posto. Kažin ar buvo JAV istorijoje vaikinas, taip greitai atbėgęs nuo Dėdės Tomo trobelės iki Baltųjų Rūmų prieangio. Prieš akis dar superfinalas, kuris nežinia kaip pasibaigs, tačiau tai, ką jau pasiekė Barackas negali nestebinti.

Obamos pliusai ir minusai

Šiandien Barackas Obama neabejotina Amerikos politikos žvaigždė. 17 rinkiminės kampanijos mėnesių jį užgrūdino, ir šiandien ne vienas pagrįstai tvirtina, kad naivus ir nepatyręs (anot ponios Hillary) politikas turi keletą stiprių kozirių prieš patyrusį Johną McCainą.

Respublikonų kandidatas, lengvai gavęs savo partijos paramą, keletą mėnesių tiesiog ilsėjosi, tuo tarpu Barackas buvo pirmuose spaudos puslapiuose ir neišėjo iš TV ekranų. Daug „eilinių rinkėjų“ net patys to nenorėdami šiandien demokratų kandidatą pažįsta žymiai geriau nei jo oponentą iš respublikonų partijos. Kovodamas su Hillary, Barackas Obama nuosekliai gludino savo formuluotes, konsolidavo partijos poziciją daugeliu svarbų klausimų – šiandien demokratų programą amerikiečiai žino kur kas geriau negu respublikonų.

Jo charizma užaugo vos ne iki Johno Kennedžio aukštumų. Obamos priešininko laukia kova su tais, kurie tiki naujienomis ir kurie netiki senienomis - McCainas jau dabar pravardžiuojamas „gyvąja iškasenų“...Galima pridurti, kad užsienio politika, kurią mėgsta McCainas, amerikiečiai tradiciškai nesidomi, o vidaus reikalai vėl gi yra Baracko stiprioji pusė. Vadinasi – jis stipresnis, juolab, kad McCainui kažkaip reikės reabilituotis ir prieš respublikonų rinkėjus, kurie nusivylė Bushu ir tikrai nenori duoti respublikonams trečios kadencijos iš eilės.

Tačiau nereiktų Baracko ir pervertinti. McCainas turi savų kozirių. Išties Obamai nebus lengva debatuoti apie Iraką, Rusiją, branduolinė strategiją ar klimato kaitą, teks aiškintis, dėl kai kurių kitų amerikietiškų vertybių. Respublikonų strategai mato, kad dėl savo odos spalvos Obama kompleksuoja labiau nei rinkėjai ir čia neišvengs klaidų. Jis tikrai nesurinks „spalvotosios“ Amerikos balsų ir nėra jau toks tipiško afroamerikiečio simbolis, nėra savas dešimtims milijonų palikuonių tų, kurie į Afriką buvo vežami į vergų prekyvietes, nors gal ir norėtų būti vaikis iš dėdės Tomo trobelės.

Respublikonų (vadinamos „geros senos partijos“ – GOP) solidarumas rasiniais ir seksualiniais klausimais ir didžiosios valstybės garbės faktorius – tai jau McCaino privalumai. Amerikos svajonės renesansas prieš demokratų makdonaldiškumą, ponios Hillary išlieta pagieža Obamai išryškino silpnąsias pastarojo kaip kandidato puses. Tad daug politinės amunicijos iššaudyta tarpusavio vaiduose, o ne prieš respublikonus. Demokratai nori išjoti ant „naujos ir jaunos partijos“ partijos arkliuko, kuris neatrodo rimtas ir patikimas. Be to neaišku, ar Hillary patikės visus savo resursus naiviam ir nepatyrusiam vaikinui.

Kampanijos baigčiai didelę įtaką turės ir materialiniai resursai. Iki šiol demokratų kandidatas surinko triskart daugiau pinigų nei respublikonas, tačiau kaip bus rudenį, galima tik spėlioti. Matyt, iki pat rinkimų dienos aiškaus laimėtojo nebus, amerikiečiai moka rinkimų įtampą palaikyti iki pat pabaigos.

Obamą rems entuziastai, McCainą realistai... nežinia, kokių Amerikoje šiandien daugiau? McCainas būtų tradicinis prezidentas dar vienai kadencijai, Obama - naujiena, kuri, gal būt, reikštų, kad mūsų stereotipai turi pagaliau pasikeisti. Priešininkams reikės kovoti ir su svetimais ir su savais. Teisūs tie politikos žinovai, kurie sako, kad politikoje vis mažiau lieka.... politikos, vis labiau lemia tai, kas neturėtų lemti – amžius, lytis, rasė, prigimtis...

Dešimtys milijonų amerikiečių diskutuoja, ar vaikis Barackas bus žavus kaip Kennedis, ar dėdulė respublikonas prilygs nuostabiajam seneliukui Reaganui.

Amerikos ateitis

O kokio JAV prezidento reikia mums? Regis, vis dar gyvename pasaulyje, kurio be lemiamos Amerikos įtakos neįsivaizduojame, vis dar manome, kad kitaip ir nebus. Tačiau pasaulis prasidėjo maždaug prieš šimtmetį su viršum. Jis gal būt ne amžinas. O jei mums vis tiek, tai gal nekreipkime dėmesio į tai, kas ten Amerikoje vyksta. Ir čia greičiausiai ne odos spalvos problema.

XVII amžiuje Jungtinės Valstijos atsirado kaip labai vidutinio išsivystymo lygio, bet maištingos dvasios buvusi britų kolonija. Ji norėjo būti laisva nuo likusio pasaulio, kuris neatrodė vertas kokio nors Amerikos dėmesio. Amerikiečiams rūpėjo veikiau pabėgti nuo pasaulio nei jį valdyti. XIX amžiuje JAV gyveno pati sau, ir Europa bei likęs pasaulis labai mažai domėjosi, kas ten bus kitas šalies prezidentas ir kaip jis renkamas. Amerikos demokratija, sumaišyta su vergove buvo veikiau keistenybė nei taisyklė.

XX amžiuje net be strateginio plano tapo pasaulio lydere, tokia išlieka ir šiandien. Tokia, regis, ir nori pasilikti... jei pavyks. Bėda, kad ne visas pasaulis nori tokios Amerikos ir amerikiečių dominuojamos pasaulio tvarkos. Kas gali paneigti, kad XXI amžius nebus kitoks. Jį vadina terorizmo amžiumi, Azijos amžiumi, bet mažai kas – Amerikos amžiumi. Tad gal visa ta paini daugiaplanė, vos ne daugiametė Rinkimų kampanija, tėra Amerikos kaip pasaulio valdomės veiklos iliuzija.

Amerikiečiai priima naują kokybę lengviau, nei atrodo kitoms civilizacijoms. Ji gali būti stipri ir to nesigėdija. Pagal kinietiško hieroglifo, simbolizuojančio Ameriką reikšmę ji – Graži šalis. Kai kas sako, protingiausia, nes moka sukaupti ir intelektinį potencialą. Visaip gali nutikti: kodėl kažkas iš tos legendinės trobelės negali būti prezidentu, ir su Amerikos vėliava vadovauti pasauliui.

Kokia gi Amerika – pasaulio valdovė, pasaulio policininkė, pasaulio gražuolė, pasaulio mylimoji, ar nukriošusi turtinga močiutė bus XXI amžiaus žemėlapyje? Atsakymas bent jau netoli. Atsakys senelis McCainas arba jaunėlis Barackas.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (85)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras