Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Nenuilstantis „batka“

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2007 02 09

http://www.prima-news.ru/eng/news/articles/2003/4/3/23881.htmlBaltarusija gręžiasi į Vakarus, o prezidentas Aleksandras Lukašenka yra pasiryžęs užsirekomenduoti kaip patikimas Europos Sąjungos (ES) partneris. Būtent tokią strateginę savo šalies raidos viziją šią savaitę pateikė Baltarusijos vadovas, kurio valdymo metodai tuose pačiuose Vakaruose yra nepriimtini ir netoleruojami. Į tuos pačius Vakarus yra pasiryžęs gręžtis tas politikas, kuris dar visai nesenai negailėjo kritikos „supuvusiam“ kapitalizmui, demonstravo savo lojalumą Maskvai bei kūrė bendrus kovos su imperializmu planus kartu su Venesuelos ir Irano prezidentais.

Tikėti tokia greita A. Lukašenkos ideologijos kaita būtų, švelniai tariant, naivu, nes Baltarusija Vakarams nugarą atsuko jau 1994 m., kuomet minėtas politikas buvo išrinktas šalies vadovu, kuriuo, ko gero, nori likti iki gyvos galvos. Tačiau tikėtis, kad A. Lukašenka pripažins Baltarusijos užsienio politikos vienašališką orientaciją į Rusiją bei apgailestaus, jog Minskas dėl to prarado Vakarus, tikrai sunku. Vis dėlto jis tai padarė ir klausimas „kodėl“ tampa itin aktualiu ir svarbiu.

Prieš pradedant ieškoti atsakymo, reikia pastebėti, kad per visą savo valdymo laikotarpį A. Lukašenka yra ne kartą ir ne du pasižymėjęs įvairiomis „originaliomis“ idėjomis. Tiesa, pastarosios dažniausiai siedavosi su konstitucinių normų laužymu, diegiant savo vienasmenę valdžią, arba pasireikšdavo šalies ūkyje, prezidentui tiesiogiai auklėjant kolūkių pirmininkus, agronomus ar netgi melžėjas. Tačiau nuo pat jau minėtų 1994 m. Baltarusijos užsienio politika, kuri, beje, buvo orientuota į bendros valstybės su Rusija sukūrimą, radikalių prezidento pasisakymų išvengė.

Ko gero, A. Lukašenkai reikėjo šių metų pradžioje vykusio naftos ir naftotiekio karo, kad jis pagaliau suprastų, jog šiuo metu reikalų turi ne su oligarchine, kiek romantiška Boriso Jelcino Rusija, o su šalta, rafinuota, saugumiečių klanais besiremiančia kaimyne, puoselėjančia itin dideles regionines ir globalines ambicijas.

Nepaisant to, kad konflikto metu ir bandė laikytis principingos pozicijos bei reikalavo iš Rusijos tranzito mokesčio, šiandien A. Lukašenka pripažįsta, jog rusiškų energetinių išteklių brangimas atsieis Baltarusijai, turinčiai ne itin modernią pramonę, milijardus JAV dolerių. Be to, Minskui teko susitaikyti ir su tuo, kad sutikdama su mažesne išteklių kaina Rusija gavo reikalautas Baltarusijos naftotiekio akcijas.

Vis dėlto galima spėti, jog tokiam staigiam flirtui su Vakarais A. Lukašenką galėjo pastūmėti ir keli papildomi faktoriai. Dujų bei naftos brangimas, kuris po truputį griaus Baltarusijos „ekonominio stebuklo“ mitą, neabejotinai yra svarbus veiksnys, kuris gali sužlugdyti eilinių baltarusių pasitikėjimą prezidentu. Tačiau pastaruoju metu pasklido informacija, jog A. Lukašenkos nesukalbamumas, demonstruotas šių metų pradžioje, galutinai perpildė Maskvos kantrybę ir kaimyniniam „batkai“ intensyviai buvo pradėta ieškoti lojalios pamainos, kuri jau lyg ir surasta. Žinant, kad Kremlius turi pakankamai finansinių ir žmogiškų išteklių tam, kad smarkiai įtakotų bent jau kaimyninių valstybių rinkimus, A. Lukašenkos likimas gali būti sprendžiamas jam pačiam ir nedalyvaujant.

Maskvos pozicijos šiame žaidime dėl Baltarusijos taip pat gali pasirodyti netikėtos, tačiau pakankamai logiškos, ypač numanant, kokia politine logika vadovaujasi Kremlius. Turint omenyje, jog kova dėl įtakos Ukrainoje dar nėra galutinai laimėta, nes Kijeve į vieną gretą vėl stoja kažkada išskirti Viktoras Juščenka bei Julija Tymošenko, o Gruzija yra radikaliai nusisukusi nuo Maskvos, nepaisant viso spaudimo, dar vieno strateginio taško, kokiu yra Baltarusija, praradimas būtų itin skausmingas šiame geopolitiniame regiono žaidime. Tiesa, labai ilgą laiką A. Lukašenka nebuvo toks užsispyręs, kokiu pradžioje pasirodė Ukrainos vadovas V. Juščenka ar Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis, tačiau Kremlius, ko gero, tiksliai paskaičiavo, kiek ekonominių nuostolių per 13 metų atnešė Minskui praktiškai dovanojama nafta ir dujos, kurių perteklių Baltarusija dar sugebėdavo perparduoti ir Vakarams. Atsižvelgiant į neseno konflikto dėl naftos tranzito aplinkybes, Maskva, ko gero, paskaičiavo ir perspektyvinius pigesnio Minsko „maitinimo“ kaštus, prie kurių pridėjus A. Lukašenkos ambicijas, pastarasis galėjo galutinai netekti ištikimojo vasalo statuso, iki šiol labai akylai saugojusio visą „batkos“ režimą.

Dėl to, jei šios prielaidos yra teisingos, galima suprasti, kodėl A. Lukašenka ėmėsi tokios desperatyvios taktikos, kurią kažin ar buvo galima prognozuoti. O ir kažkokios entuziastingos reakcijos į Baltarusijos prezidento „atsivertimą“ Vakaruose tikrai nebuvo. Kita vertus, matant spaudimą, kurį iš Kremliaus pusės patiria „batka“ ir suvokiant, jog Vakarai tikrai nėra nurašę savo interesų šioje Rytų Europos valstybėje, galima prognozuoti, jog artimiausioje ateityje Lietuvos kaimynystėje geopolitinės kovos tik dar labiau kais.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (27)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (81)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras