Prieš Rygoje pradedant posėdžiauti Baltijos šalių tarybai, buvo nuomonių, kad šis viršūnių susitikimas neturėtų pažerti jokių siurprizų. Latvijai tai yra didžiausias 2008 metų tarptautinis renginys. Birželio 3 d. į Rygą atvyko 11 Europos šalių ministrai pirmininkai, ministrai ir jų pavaduotojai, taip pat Europos Komisijos bei Europos Sąjungos atstovai.

Tiesą sakant, iš pat pradžių būta skeptiškų nuomonių, kadangi neatvyko Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Kai kurie politikos ekspertai sprendė, kad toks Baltijos šalių viršūnių susitikimo ignoravimas galėtų gerokai sumažinti renginio tarptautinę reikšmę.

Su tokiu skeptišku vertinimu nesutiko Latvijos užsienio reikalų ministras Maris Riekstinas ir pabrėžė, kad renginyje dalyvavo Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuel Barroso ir eurokomisaras Andris Piebalgas, Danijos, Estijos, Lietuvos, Lenkijos, Suomijos, Švedijos ir Norvegijos ministrai pirmininkai, Rusijos ministro pirmininko pirmasis pavaduotojas ir Vokietijos užsienio reikalų ministras.

Viršūnių susitikimas nagrinėjo būsimą bendradarbiavimą ekonomikos ir energetikos, pilietinio saugumo ir švietimo srityse. Į dienotvarkę taip pat buvo įtrauktas Baltijos šalių tarybos reformavimo klausimas, nes taryba įsteigta 1990 metais, kai nei šios šalys, nei Lenkija dar nebuvo įstojusios į ES.

Pagal 2008 m. birželio 3 d. „Telegraf“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.