Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Baltijos jūros regione pradedama kalbėti rimtai

2008 06 07

Tarp visų pasaulio keisčiausių organizacijų turbūt gana aukštą vietą užimtų Baltijos jūros valstybių taryba (BJVT). Jos narystės reikalavimai tiesiog nelogiški: į jos sudėti įeina Norvegija ir net tolimoji Islandija, nors jų krantų netgi neskalauja Baltijos jūra. Tai tikriausiai lemia jų Šiaurės šalių statusas. O savyje užsidariusi ir neprivilegijuota Baltarusija nepatenka į BJVT. Be to, šios organizacijos tikslas irgi keistokas, rašo „The Economist“.

Įkurta 1992-aisiais po komunizmo žlugimo siekiant „nutiesti tiltus“ tarp rytinių ir vakarinių Baltijos jūros krantų, ši 11 valstybių vienijanti struktūra turi sekretoriatą, rotuojantį pirmininkavimą bei darbo grupes ir komitetus. Jos rengiamoje viešųjų ryšių medžiagoje aptarinėjama „baltiškumo“ sąvoka ir pateikiami tokie „perliukai“, kaip „ekspertų grupė, dirbanti su socialiniu įtraukimu, sveika gyvensena bei darbiniais sugebėjimais“. Taip pat rašoma apie BJVT valstybių gyventojų bendrus požiūrius į džiazą ar fotografiją.

Tarybos kritikams toks aktyvumas rodo mokesčių mokėtojų pinigų ir užsiėmusių žmonių laiko švaistymą. Keista, bet didžiausi organizacijos struktūrų ir veiklos apkarpymo šalininkai yra pačios valstybės narės. Pagrindinis šią savaitę Latvijoje vykusio BJVT susitikimo darbotvarkės elementas buvo organizacijos veiklos arealų sumažinimas. Jeigu skeptikams būtų duotas kelias, Taryba virstų ne daugiau kaip kasmetine lyderių vakariene.

Gal tai ir nemažai žadanti perspektyva. „BJVT dabar yra tokia nuobodi, kad rusai net nemėgina jai kenkti, – pripažįsta gana įtarus pareigūnas. Rygoje Rusijai atstovavo ne atšiaurusis premjeras Vladimiras Putinas, o Igoris Šuvalovas, anksčiau buvęs V. Putino patikėtiniu panašiems žemesnio lygio susitikimams (dabar jis yra ministro pirmininko vyresnysis pavaduotojas). Net ir visų Rusijos nemėgstančių valstybių atstovų keikiamas jis visuomet sugebėdavo išlikti mandagus ir neįdomus bei be perstojo įrodinėdavo, kad planuojamas Vokietijos–Rusijos dujotakis „Nord Stream“ nekelia grėsmės Baltijos jūros dugnui.

Vis dėlto didžiausias įrodymas, kad BJVT turi ateitį, yra tas faktas, kad Prancūzija, kuri neturi jokių istorinių ar kultūrinių ryšių su Baltijos regionu, mėgina tapti pilna šios organizacijos nare. Matyt, taip yra todėl, kad jai nerimą kelia didėjanti Vokietijos įtaka regione. Esamos narės šį „Galijos“ į šį interesą žvelgia kiek sutrikusios, bet kartu jaučiasi pamalonintos. „Tai rodo, kad jie visiškai nežino, kas ten dedasi“, – komentuoja vienas pareigūnas.

Ir nors BJVT yra nuobodi, jos dengiamas regionas toks nėra. Vakarų vyriausybės akylai stebi trijų Baltijos šalių ekonomines negandas. Pastarosios itin nervinasi dėl atsigaunančios Rusios energetikos šešėlio ir didėjančios jos perkamosios galios. Visa tai Baltijos šalis pastato į tai, ką vienas užsienio reikalų ministras vadina „aštraus strateginio konflikto“ fronto linija. Tai tikrai ne tos jaukios temos, apie kurias iki šiol diskutavo BJVT.

http://www.alfa.lt/


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras