Pažvelgus į Latvijos vidaus politiką galima šiek tiek sunerimti. Valdant ankstesniam ministrui pirmininkui Aigarui Kalvyčiui vyriausybė, atrodė, veikė taip, kad įtiktų Rusijai, ir kartu tvardė nerimą keliančias viešus veikėjus, įstaigas. Latvijos filosofiją buvo galima įvardyti taip: „Vyriausybė priklauso nuo verslo, o verslas – nuo Rusijos“.

Be to, Latvijoje egzistavo paradoksas. Viešosios institucijos, tokios kaip antikorupcinės, saugumo tarnybos, teisėsaugos, konkurencijos bei audito, sugeba pačios apsiginti ir joms padeda visuomenė, rengianti masines protesto akcijas dėl politikų atitinkamų veiksmų. Tuo tarpu vyriausybė šias institucijas įvardija „blogio ašimi“, nesvarbu, kad jos funkcionuoja pagirtinai gerai, palyginti su panašių institucijų veikla kitose regiono šalyse.

Nauji veidai politiniame elite turėtų suteikti vilties. Valdis Zatleras tapo šalies prezidentu, kai valdančiosios partijos vadovai buvo atsidūrę sudėtingoje politinėje situacijoje. Jis privertė suglumti kritikus, teigusius, kad jis yra per naivus ir politiškai per silpnas, kad būtų efektyvus prezidentas. Gruodį iš A. Kalvyčio postą perėmė Ivaras Guodmanis, kuris pasiryžęs duoti atkirtį politiniams intrigantams, reikalaujantiems pernelyg nepriimtinų dalykų.

Visgi šie pokyčiai savaime negarantuoja teigiamų politinių rezultatų. Kol Estija ir Lietuva stengiasi diversifikuoti savo energetinius šaltinius, Latvija, atrodo, toliau didina priklausomybę nuo Rusijos, statydama elektrinę, naudosiančią gamtines dujas. Be to, Latvijoje gyvenančių rusakalbių problemos išlieka neišspręstos.

Kaip reziumuoja „The Economist“ korespondentas, Latvijos politika yra „kaip virtuvė, kur valgis gaminamas pagal dūmų pavojaus signalą – užkertamas kelias katastrofai, bet negarantuoja valgymui tinkamo maisto“.

Šiuo metu dvi naujos politinės partijos siekia pakliūti į Latvijos politikos virtuvę. Viena iš grupių, vadovaujama dviejų buvusių ministrų Aigaro Štokenbergo ir Arčio Pabriko, kol kas nėra politinė partija. Ši politinė grupė tikisi pritraukti naujų veidų iš verslo ir kitų sričių, kuriems atsibodo egzistuojantis politinis patronažas.

Kitai naujai politinei grupei vadovauja Sandra Kalnietė, paskirta Europos komisare, kad būtų išsiųsta dėl politinių konfliktų šalies viduje. Kartu su sąjungininkais iš Latvijos ultrapatriotinio sparno jos vadovaujamai Pilietinei sąjungai kol kas nepavyko pritraukti rinkėjų palaikymo.

Pagal 2008 m. birželio 5 d. „The Economist“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.