Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Kosovo statuso klausimas: nepriklausomybė ar autonomija?

Kristina Puleikytė
2007 02 07

http://www.pbs.org/newshour/bb/europe/jan-june99/kosovo_3-11a.htmlFormaliai teisiškai Kosovo provincija tebėra Serbijos valstybės dalis, tačiau nuo 1999 m. NATO vykdytos karinės operacijos ši provincija de facto yra JT  protektoratas. Apie 90 proc. iš dviejų milijonų Kosovo gyventojų sudaro albanai, kurie siekia nepriklausomybės nuo Serbijos. Tuo tarpu Belgradas tvirtina, jog Kosovas yra integrali Serbijos valstybės dalis, ir sutinka su provincijos autonomijos statuso įtvirtinimu.

Kosovo statuso klausimo išsprendimas svarbus užtikrinant stabilumą ir taiką Balkanų regione. JT inspiruotos diskusijos Kosovo ateities klausimu įgavo pagreitį 2005 m. lapkritį. Tuo metu JT generalinis sekretorius Kofis Ananas informavo Saugumo Tarybą, kad nori paskirti buvusį Suomijos prezidentą Marti Ahtisaari kaip savo specialųjį atstovą išspręsti Kosovo provincijos statuso problemą. M. Ahtisaari tapo vyriausiuoju JT derybininku, kuris iki 2006 m. pabaigos privalėjo pateikti pasiūlymus dėl galutinio Kosovo statuso Kontaktinei grupei (Contact Group), kurią sudaro Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Rusija ir JAV. 

Serbijos vyriausybės politika Kosovo atžvilgiu 

Serbijos vyriausybės ir Kosovo albanų pozicijos provincijos tolesnio statuso klausimu išsiskiria. Serbijos parlamente priimtoje naujojoje konstitucijoje Kosovas įvardijamas kaip integrali Serbijos dalis. Serbijos ministras pirmininkas Vojislavas Koštunica teigė, jog šalies naujoji konstitucija „sutvirtins tiesą, kad Kosovas visada buvo ir liks integrali Serbijos dalis“. Tuo tarpu Kosovo albanai siekia tik visiškos nepriklausomybės ir Serbijos siūloma autonomija jiems nepriimtina, o tai skatina istorinė patirtis, t. y. vykdyti vadinamieji etniniai valymai. Provincijos parlamento pirmininkas Kole Berisha yra teigęs, kad „jei mūsų [albanų] nepriklausomybės tikslas nebus realizuotas, tada piliečių maištas yra tikėtinas“.

Dabartinė Serbijos vyriausybė naudoja pakankamai aiškią retoriką Kosovo atžvilgiu, kurioje identifikuotina idėja, jog Kosovas yra Serbijos dalis ir šios provincijos nepriklausomybės siekis yra nepriimtinas. Tuo tarpu Vakarų diplomatai siekė, jog provincija ateityje įgautų atitinkamą nepriklausomybės nuo Belgrado formą, kas iš esmės yra priimtina Kosovo albanams.

Serbijos vyriausybei Kosovo statuso klausimo įšaldymas dalinai yra naudingas, nes greitas klausimo išsprendimas ne Belgrado naudai reikštų Kosovo praradimą. Serbijos vyriausybė perspėjo Vakarų valstybes, jog nepriklausomybės suteikimas Kosovui gali būti destabilizuojantis dėl ultranacionalistinių jėgų suaktyvėjimo Serbijoje. Belgradas suinteresuotas galutinio Kosovo statuso problemos sprendimą nukelti iki šių metų vidurio. Šios problemos sprendimo atidėliojimas serbų vyriausybės gali būti suvokiamas kaip priemonė, kuri gali paskatinti Kosovo albanų smurtą, kas sumenkintų jų pozicijas tolesnėse derybose.

Kuomet Ahtisaari pradėjo derybas dėl Kosovo provincijos statuso klausimo, tai Serbijos vyriausybė stengėsi visą laiką užtęsti derybas praleisdama, atidėdama susitikimus, kaltindama vyriausiąjį JT derybininką šališkumu, tikint, jog jis bus pakeistas ir tuo būdu derybos užsitęstų.  

Ahtisaari planas 

Visgi 2006 m. lapkričio 10 d. Ahtisaari pateikė galutines rekomendacijas ir siūlymus dėl Kosovo provincijos tolesnio statuso, tačiau detalės nėra viešai atskleistos. Ahtisaari rekomenduoja Kosovo provincijoje įtvirtinti „kontroliuojamą ir sąlyginę nepriklausomybę“, kuri ilgainiui galėtų vesti į visišką provincijos nepriklausomybę nuo Serbijos.

JT tarnautojai teigia, jog Ahtisaari rekomendacijos bus pateiktos Kontaktinei grupei šių metų sausio 26 d. Vienoje. Po kelių dienų po šio susitikimo tikimasi šias rekomendacijas persiųsti ir į Belgradą bei į Prištiną, tikintis, jog šios rekomendacijos inicijuos naujas derybas tarp Serbijos ir Kosovo pareigūnų.

„Negalutinės nepriklausomybės“, kuri pagal Ahtisaari planą turėtų būti prižiūrima Europos Sąjungos (ES) ir kitų tarptautinių institucijų, laikotarpiu Kosovo vyriausybė turėtų įgyvendinti seriją reikalavimų. Tai apima ir pagarbos žmogaus teisėms įtvirtinimą, ir susitarimą su Serbija dėl serbų mažumos padėties provincijoje. Vakarų diplomatai serbų mažumos klausimą siūlo spręsti įtvirtinant tam tikrą autonomiją ar plačią savivaldą serbų mažumai Kosove. Vakarų diplomatai teigė, jog kol Kosovas netaps visiškai nepriklausoma valstybe, jam nebus garantuota narystė JTO ir negalės suformuoti savo nepriklausomų ginkluotųjų pajėgų, tačiau jis bus nepriklausomas nuo Serbijos. Pagal Ahtisaari planą, JT administraciją turėtų pakeisti ES policijos ir administracinė misija.

Nėra įvardijama tiksli data, kuomet turėtų būti įtvirtinta visiška Kosovo nepriklausomybė, tačiau pažymima, jog Kosovo vyriausybė pirmiausia turėtų įgyvendinti visus siūlomus reikalavimus.

Visgi galutinis sprendimas dėl Kosovo statuso tenka JT Saugumo Tarybai, kuri arba pritars Ahtisaari planui, arba atmes jo siūlymus. Čia iškyla nutarimo priėmimo tarp Saugumo Tarybos narių problema, nes valstybių požiūris į Kosovo problemą išsiskiria.

2007 m. sausio 21 d. įvyko Serbijos parlamento rinkimai. Rinkimų rezultatai nepakeis Belgrado politikos Kosovo atžvilgiu, tačiau tai turės įtakos tarptautinės bendruomenės tolesniems žingsniams provincijos problemos sprendimo atžvilgiu. Jei ekstremistinėms jėgoms pavyks labiau įsitvirtinti parlamente nei anksčiau, tai Rusijai suteiks pagrindo tvirtinti, kad padarytų sprendimų įgyvendinimas tik dar labiau nutols. Laimėjus partijomis, kurios tarptautinėje bendruomenėje pripažįstamos kaip demokratinės, tai suteiks vilčių Kontaktinei grupei toliau stengtis įveikti atotrūkį tarp Kosovo atstovų ir Serbijos vyriausybės. Vienintelė Čedomir Jovanovič smulki, nauja ir dar parlamente neturėjusi vietų keturių partijų koalicija turi aiškiai proeuropietišką orientaciją ir laikosi realistinės politikos Kosovo provincijos atžvilgiu. 

Rusijos pozicija Kosovo ateities klausimu 

Rusija laikosi pozicijos, kad Ahtisaari pasiūlymai turi būti traktuojami ne kaip galutinis problemos sprendimas, bet pradinis taškas tolesnėms Prištinos-Belgrado dvišalėms deryboms. Rusijos diplomatės teigė: „Jei Serbija nenoromis sutinka su nepriklausomybe, gerai, bet mes neslėpsime fakto, kad mes teikiame pirmenybę Kosovo formaliam išlikimui Serbijos sudėtyje“. 2007 m. sausio 15 d. Serbijos premjeras V. Koštunica teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas užtikrino, jog jo šalis neparems tokio Kosovo statuso problemos sprendimo, kurį atmes Belgradas. Koštunica tvirtino, jog pokalbyje su Rusijos prezidentu, pastarasis užtikrino, jog Saugumo Taryba negali paremti tokio Ahtisaari plano, kuris būtų nepriimtinas Serbijai. Iš tiesų Rusijai yra nepriimtinas toks Kosovo galutinio statuso problemos sprendimas, kuris būtų nepalankus Serbijai.

Rusijos politika Kosovo atžvilgiu yra panaši į jos vykdomą politiką Kaukazo (Pietų Osetijos, Kalnų Karabacho, Abchazijos) ir Padnestrės konfliktų atžvilgiu, t. y. Maskva linkusi išlaikyti status quo. Maskvos pozicija ir atskirų pareigūnų pasisakymai parodo, jog Rusija linkusi įšaldyti Kosovo provincijos ateities sprendimo klausimą, kas palanku šiuo metu Serbijos vyriausybei. 

ES vaidmuo 

Vakarų valstybės įsitikinusios, jog Kosovo statuso neapibrėžtumas gali tik destabilizuoti padėtį Balkanuose. ES diplomatai, ėmus aktyviai JT derybininkams ieškoti Kosovo provincijos statuso problemos sprendimo, palaikė ribotos nepriklausomybės nuo Serbijos, kuri ilgainiui atvestų į visišką provincijos nepriklausomybę, idėją.

Tarp pačių ES šalių pozicijos Kosovo klausimu skiriasi. Nyderlandai ir Didžioji Britanija pritaria Kosovo atsiskyrimui nuo Serbijos, kai tuo tarpu Graikija, Rumunija, Slovakija, Ispanija ir Kipras tam pritarti nėra linkusios. Nuo šių metų pradžios Vokietija perėmė pirmininkavimą ES. 2007 m. sausio 14 d. Vokietijos kanclerė Angela Merkel perspėjo, kad sprendimas dėl Kosovo statuso privalo užtikrinti, jog Serbijos trapi demokratija nebūtų dar labiau susilpninta. Kanclerė tiksliai įvardijo, kokią įsivaizduoja provincijos ateitį: turi būti patenkinti Kosovo gyventojų didesnės nepriklausomybės reikalavimai, bet ne situacijos Serbijoje komplikavimo ir demokratijos susilpninimo šalies viduje kaina.

Visgi didžioji dauguma ES valstybių-narių siekia spręsti Kosovo klausimą, atsižvelgiant ir į situaciją Serbijos vidaus politikoje. Nauja serbų kraštutinio nacionalizmo banga nebūtų naudinga Sąjungai, kurios dvi naujosios valstybės-narės yra Balkanų regiono kaimynės. ES siekia greito Kosovo statuso problemos išsprendimo, bet taip pat išlieka svarbi ir Rusijos – vienos iš Saugumo Tarybos narių – reakcija.

Jei ES ir JAV išliktų vieningos Kosovo problemos sprendimo atžvilgiu, Rusijai būtų sunkiau vilkinti šios problemos išsprendimą. Net jei Rusija susilaikytų nuo balsavimo saugumo Taryboje, tai tik sumenkintų priimtos rezoliucijos dėl Kosovo galią, nes taip Rusija formaliai atsisakė pripažinti Kosovo nepriklausomybę, kas tik skatintų ir tolesnes Serbijos pastangas prieštarauti Kosovo visiškai nepriklausomybei. Tuo tarpu jei Rusija ir vetuotų sprendimą dėl Kosovo ribotos nepriklausomybės, tai pademonstruotų Kosovo albanams, kad visgi Vakarų valstybės palaiko jų nepriklausomybės siekį.

Vakarų diplomatai daro prielaidą, jog jei Maskva ir vetuos Ahtisaari pasiūlytą Kosovo statuso problemos sprendimo planą, tai neišspręs esamos krizės, kurią bet kokiu atveju vėl turės spręsti Saugumo Taryba.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (86)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras