Šią savaitę JAV prezidentas G. W. Bushas atvyksta su oficialiu vizitu į JAV ir ES viršūnių susitikimą Brdo, Slovėnijoje. Prezidento vizitas yra jo politinio saulėlydžio metu, kai Europa džiaugiasi atsisveikindama su juo.

Per būsimą susitikimą Brdo gali būti aptariami svarbiausi dabartiniai geopolitiniai klausimai: Afganistanas, Iranas, Irakas ir Rusija. Visgi rengiantis viršūnių susitikimui, atrodo, esminis klausimas lieka vištiena, o tiksliau jos importo į ES suvaržymai. Pastaruoju metu Europos Komisija parodė, kad nori išspręsti šią problemą, esančią aklagatvyje, tačiau tam tikri signalai rodo, kad Europa dar gali būti tam nepasiruošusi.

Į nesutarimą dėl prekybos vištiena turi būti žiūrima šiek tiek plačiau. Ši problema yra pagrindinis Transatlantinės ekonomikos tarybos testas. Taryba gimė pasiūlius Vokietijos kanclerei Angelai Merkel ir siekia stiprinti transatlantinius prekybos ryšius. Pirminis tarybos tikslas yra eliminuoti prekybos tarp JAV ir ES barjerus. Vis dėlto amerikiečiai niekada nebuvo pernelyg entuziastingi dėl šio projekto, o vištienos problemos neišsprendimas gali būti jų argumentas, kad Europa nesuinteresuota liberalizuoti prekybą.

Oficialiai G. W. Bushas atvyksta į Europą paskatinti bendradarbiavimo derybose su Iranu, Vidurio Rytų regiono ir aplinkosaugos klausimais. Tuo tarpu netgi patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Stephenas Hadley nesitiki ypatingų ar didelių pasiekimų per šį viršūnių susitikimą.

Kaip teigia Briuselio diplomatai, šis viršūnių susitikimas rengiamas, nes buvo suplanuotas iš anksto, tačiau visi jau laukia, kas bus po G. W. Busho valdymo eros.

Vašingtonas taip pat šešių dienų vizitą Europoje laiko G. W. Busho atsisveikinimo turu. Kaip teigė transatlantinių santykių ekspertas Jeremy Shapiro, JAV prezidentas nori „išgirstini malonių žodžių iš Europos lyderių“. Po 2003 m. JAV invazijos į Iraką ir Europą į G. W. Bushą žiūrėta su nepasitenkinimu ar nepasitikėjimu.

Be viršūnių susitikimo numatyti JAV prezidento vizitai į Berlyną, Paryžių, Romą, Londoną ir Belfastą.

G. W. Bushas atlieka blogo vaikino vaidmenį iki kadencijos galo. Jo administracija pateikė pasiūlymą dėl išankstinės registracijos reikalavimo europiečiams, net ir tiems, kuriems nereikia vizos. Be to, jis užsiminė apie prevencinius smūgius Iranui, o jo Respublikonų partija blokavo klimato apsaugos įstatymo projektą Senate.

Tačiau Europa jau spėlioja, kas laukia po G. W. Busho. Belaukiant JAV prezidento rinkimų, kyla klausimas: kokia bus pobušinė era?

Pagal 2008 m. birželio 9 d. „Spiegel Online International“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.