Žmonės Airijoje balsuoja referendume, ar ratifikuoti Europos Sąjungos reformų sutartį. Šį procesą sunerimusi stebi ES. Kitos 26 šalys narės paliko šį spendimą savo parlamentams, tačiau Airija yra išimtis.

Visos pagrindinės airių partijos remia sutartį, tačiau stipri pasipriešinimo kampanija meta iššūkį. Dauguma rinkėjų yra neapsisprendę, nuomonių apklausos rodo, kad rezultatas bus beveik lygus.

Dokumentas, žinomas kaip Lisabonos sutartis, turėtų pakeisti ambicingesnį konstitucijos projektą, Prancūzijos ir Olandijos atmestą 2005 metais. Lisabonos sutartis supaprastina Europos Komisijos darbą, panaikina šalies nacionalinį veto daugelyje politikos sričių, įsteigia Europos Tarybos prezidento pareigybę ir sustiprina užsienio reikalų tarnybą.

Jonny Dymondas iš Dublino BBC praneša, kad balsavimas „prieš“ įklampintų ES į krizę ir kad visi seka, kiek procentų žmonių dalyvaus referendume. Jei dalyvaus mažiau negu 40 proc., tai beveik neabejotinai sužlugdys sutartį, – sako BBC korespondentas.

2001 metais airių rinkėjai beveik sužlugdė ES planus plėstis į Rytus, kai jie atmetė Nicos sutartį. Ji buvo patvirtinta tik per daug kritikuotą antrąjį balsavimą.

Airijos ministras ES reikalams Dickas Roche balsavimo išvakarėse prognozavo, kad „už“ turėtų laimėti, bet skirtumas bus labai nedidelis.

Europos Komisijos prezidentas Jose Manuel Barroso paragino visas ES valstybes palaikyti sutartį, kuri įsigaliotų 2009 m. sausio 1 d. Kalbėdamas po to, kai Suomija ir Estija paskutinės ratifikavo sutartį savo parlamentuose, jis pabrėžė, kad reformos sustiprins ES globalių iššūkių akivaizdoje.

Kampanija „prieš“ yra plati koalicija nuo lobistų grupės „Libertas“ iki „Sinn Fein“, vienintelės partijos parlamente, oponuojančios sutarčiai.

„Sinn Fein“ lyderis Gerry Adamsas sakė, kad sėkmingas balsavimas „prieš“ leistų Airijos vyriausybei derėtis dėl geresnės Airijos padėties. Tuo tarpu Airijos ministras pirmininkas Brianas Cowenas apkaltino sutarties oponentus „visišku netikslumu, daroma klaida bei absurdu“ ir pabrėžė, kad Airija negaus geresnių sąlygų ir geresnės dalies, negu jai jau pasiūlyta.

Pagal 2008 m. birželio 12 d. BBC informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.