Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Nepalas: kas toliau? (2)

Charles Haviland
2008 06 15

Monarchijos dienos Nepale suskaičiuotos. Ką buvęs karalius Gyanendra dabar planuoja daryti ir kas užims jo vietą?

Gyanendra ir buvusi karalienė Komal jau kraunasi daiktus ir rengiasi palikti karališkuosius rūmus Narayanhiti (penktadienį nacionalinis susirinkimas jiems nurodė išsikraustyti per 15 dienų – vert. past.). Tą rodo ir nuleista karaliaus vėliava bei nuo rūmų tarnautojų nuo vartų nuimtos karališkosios insignijos.

Galbūt persikraustymas nebus pernelyg skausmingas – XX a. septintajame dešimtmetyje statytuose rūmuose 2001 m. įvyko karališkosios šeimos žudynės ir naujasis karalius čia atsikraustė ne iškart po savo brolio mirties.

Gundančios alternatyvos galėtų būti du karališkieji medžioklės namai netoli miesto, bet abu jie stovi vyriausybei priklausančioje žemėje.

Tad gali būti, kad jis išsikels į privačią Jeevan Kunj rezidenciją šalia savo sūnaus namų.

Senstanti Gyanendra pamotė Ratna name Narayanhiti rūmuose gyveno nuo pat savo vestuvių, tad persikėlimas jai bus sunkesnis.

Aukščiausias vadovas

Nors apie tai pagalvoti jie turėjo ne vieną mėnesį, Nepalo politikai vis dar ginčijasi dėl naujosios, laikinosios konstitucinės sąrangos.

Šiuos dvejus metus, kol rašoma visiškai nauja konstitucija, respublikai be abejonės reikės prezidento. Dabar sutarta, kad jo(s) postas bus didžiąja dalimi formalus, bet ji(s) vadovaus kariuomenei, o vyriausybei patarus, įgis nepaprastuosius įgaliojimus.

Maoistų vadas Prachanda, kurio partija parlamente užima daugiausia vietų, ne kartą yra sakęs, kad nori šios vietos – bet tai dėl to, kad ilguoju laikotarpiu maoistai vis dar nori stipresnio prezidento, turinčio vykdomųjų galių.

O kol kas jis sutinka, kad juo būtų kas nors kitas.

„Būtų besipriešinančių, jei jis taptų aukščiausiu kariuomenės vadu“, – sako Damakant Jayshi iš „Kathmandu Post“.

Pagrindiniai priešinininkai?

Tai kas gi juo bus? Nepalo stebėtojų nuomonės išsiskiria.

Visuotinai manoma, kad tai bus dabartinis premjeras, gudrus 84 m. amžiaus Girija Prasad Koirala, kurio dinastija yra Gandhi ar Bhutto šeimų atitikmuo Nepale. „Nepaisant visų jo trūkumų, jis yra mažiausiai prieštaringas asmuo, kokį galima rasti šiai funkcijai vykdyti“, – sako Rhoderick Chalmers iš Tarptautinės krizių grupės (International Crisis Group).

Damakant Jayshi mano: „Koirala linkęs būti prezidentu – jei tikrai taip yra, jis juo bus!“

Bet Yubaraj Ghimire iš savaitraščio „Samay“ sako, kad daugeliui iš Nepalo kongreso partijos ir kitų jau nusibodęs p. Koirala, kurį jis apibūdina kaip „tarptautinės bendruomenės pervertintą“ ir vis dar valdomą ambicijų, nepaisant jo amžiaus.

Jis prognozuoja, kad stiprią paramą turėtų buvęs aukščiausiasis teisėjas Bishwanath Upadhyay arba veteranas ir kovotojas už respubliką Ram Raja Prasad Singh.

Kas tai bebūtų, jį/ją paprasta dauguma išrinks 601 parlamento narys. Kol tai įvyks, Nepalas neturės valstybės galvos.

Maoistų koalicija

Bus ir ministras pirmininkas. Prachanda šiuo atveju aiškus favoritas, o p. Koirala jį jau prašė pagalvoti apie vyriausybės sudarymo galimybę.

Tada yra klausimas, kokios partijos bus vyriausybėje.

Jai vadovaus netikėtai balandžio mėn. rinkimus laimėję maoistai (kurie savo sukilimą nutraukė tik prieš dvejus metu), bet, neturėdami daugumos, jie nori išlaikyti plačią koaliciją.

Tikėtina, kad pagrindinius postus pasidalys jie ir dar trys partijos – Nepalo kongresas (NC), Jungtinė marksistų-leninistų partija (UML) ir naujai susikūręs regioninis darinys Madhesi tautos teisių forumas (MJF).

Sugyventi gali būti sunku. Pastaruosius 18 mėnesių maoistai ir MJF dažnai vieni kitiems taikėsi perkąsti gerkles nesantaikos varginamame pietryčių Nepale. Prieš keturiolika mėnesių susidūrime su MJF priešininkais viename mieste žuvo daugiau nei 20 maoistų. NC ir UML vis dar laižosi žaizdas po pralaimėjimo maoistams rinkimuose.

Ir tai nevieninteliai galios centrai Nepale.

Teisių įtvirtinimas

Nežiūrint plačiai ištrimituoto sprendimo tapti respublika, turbūt įsimintiniausias praeito trečiadienio įvykis buvo balandžio mėn. išrinkto Steigiamojo susirinkimo sušaukimas.

Susirinkime yra 601 narys ir jis daug reprezentatyvesnis Nepalo įvairovės atžvilgiu nei bet kuris ankstesnis įstatymų leidybos organas.

Ypač pažymėtina, kad trečdalis jo narių yra moterys – tai, pasak Jungtinių Tautų, daro Nepalą 14-ąja šalimi pagal moterų atstovavimą nacionaliniuose renkamuose organuose.

Dvejus metus dirbdamos ties naująja konstitucija, šios naujai atstovaujamos grupės tikisi įtvirtinti savo teises kaip niekad anksčiau.

Toliau yra pačių maoistų jėgos struktūros – kai kurios išlikę dar nuo sukilimo laikų, kai kurios sukurtos po to – pirmiausia Jaunųjų komunistų lyga (YCL), pagarsėjusi banditišku elgesiu, bet besiskelbianti tarnaujanti visuomenei.

„Tikiuosi, maoistai suvoks, kad nelogiška turėti lygiagrečias struktūras, – sako Rhoderick Chalmers. – Bet tai nelengva – jiems reikės YCL surasti naujų užsiėmimų.“

Tas pats galioja ir maoistų armijai, kurios didžioji dalis vis dar išdėstyta 28 stovyklose. Maoistai nori ją sujungti su valstybine Nepalo kariuomene, bet šios vadas garsiai tam priešinasi.

Partizaniškos praeities vis dar varginamiems maoistams vyraujant valdžioje, dėl galios struktūrų naujojoje Nepalo respublikų lieka dar daug klausimų.

Parengta pagal BBC News

Politika.lt

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras