Viešai pralaimėjimas Afganistane nesvarstomas, tuo tarpu neoficialiai Vakarų vyriausybėms tai atrodo neišvengiama.

Pastaruosiuose susitikimuose, taip pat ir NATO viršūnių susitikime pastebima viešo pripažinimo, kad siekiant realaus ir stabilaus progreso Afganistane Vakarų pajėgos tikriausiai turėtų toliau likti šalyje mažiausiai vienai kartai. Iš tiesų, yra tikimasi, kad dauguma planų duos aiškių rezultatų per trejus metus, kadangi yra baiminamasi, kad kitu atveju Kanada nepratęs savo buvimo po 2011 m.

Dauguma Vakarų pareigūnų prisipažįsta, kad realios viltys įtvirtinti demokratiją Afganistane šiuo metu žlugo. Vienas vyresnysis pareigūnas komentavo, kad „Jei mes galėtume pasiekti nuosaikiai civilizuotą ir efektyvią karinę diktatūrą, mums iš tiesų labai pasisektų.“

Vakarų valstybių lyderių pareiškimai dėl paramos Afganistano demokratijai sudaro sunkumų keičiant politikos kursą.

Permąstant afganų strategiją pirmiausia reikia rimtai apsvarstyti „Toronto Globe and Mail“ vykdytą paprastų Talibano kovotojų apklausą. Akivaizdžios dvi išvados: didelės ištikimybės Mullah Omarui ir Talibano vadovams trūkumas; pagrindinė jungimosi prie Talibano priežastis yra Vakarų karių buvimas Afganistane. Giminaičių ar kaimynų mirtys nuo šių pajėgų rankos apklausoje daugumos taip pat buvo įvardytas kaip motyvas.

Galų gale reikia prisiminti pagrindinę priežastį, kodėl JAV, remiama NATO, vykdė invaziją į Afganistaną. Ne demokratijos sukūrimas ar net Talibano režimo nuvertimas buvo pagrindinis motyvas, bet prioritetas buvo sulaikyti ar eliminuoti „al Qaeda“ lyderius. Tokiu būdu pasiekus užsibrėžtą tikslą būtų daug lengviau Vakarams deklaruoti pergalę ir keliauti namo.

Kai Vakarai negali pasitraukti nepriėję Afganistano sprendimo, kiekvieną planą Vakarų valstybės turi formuluoti, turėdamos omenyje galimą ir galutinį pasitraukimą. Pasak „Financial Times“ apžvalgininko, Vakarų vyriausybės turėtų pradėti rimtas derybas su Talibano lyderiais jau dabar, nes dauguma tokių konfliktų buvo išspręsti tik po ilgalaikių derybų.

Situacija Afganistane taip pat priklauso nuo kaimyninių valstybių. Tiek Iranas ir Pakistanas, tiek Rusija, Indija ir Kinija turėtų įsitraukti, sprendžiant Afganistano ateities klausimą. Kartu Vakarai turėtų vengti veiksmų, kurie destabilizuotų santykius su kaimynais ar juos atitolintų nuo stabilumo Afganistane siekimo.

Joks greitas Afganistano konflikto sprendimas neegzistuoja. Pasak apžvalgininko, jo pasiūlyti žingsniai sudarytų sąlygas bent ribotai pažangai.

Pagal 2008 m. birželio 11 d. „Financial Times“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.