Libijos lyderis smarkiai sukritikavo kandidatą į Jungtinių Valstijų prezidentus Baracką Obamą, kuris praėjusią savaitę per kalbą Izraelį palaikantiems lobistams Jungtinėse Valstijose pasakė, kad Jeruzalė turėtų likti nepadalyta Izraelio sostine.

Pasak Muammaro Gaddafi, B. Obama pasirodė arba neišmanantis Artimųjų Rytų konflikto, arba melavo, norėdamas išreklamuoti savo rinkimų kampaniją.

„Mūsų brolio iš Kenijos, turinčio Amerikos pilietybę, pareiškimai dėl Jeruzalės... rodo, kad jis arba ignoruoja tarptautinę politiką ir nėra įsigilinęs į Artimųjų Rytų konfliktą, arba kad tai tiesiog rinkimų kampanijos melas, – sakė jis. – Mes bijome, kad B. Obama gali turėti nevisavertiškumo kompleksą dėl savo afrikietiškos kilmės, ir tai privers jį elgtis blogiau už baltaodžius“.

Dėl rasės B. Obama gali siekti baltaodžių žmonių supratimo ir palaikymo, todėl bus atsisakyta solidarumo su Afrikos ir arabų tautomis.

„Tai bus tragedija“, – sakė M. Gaddafi. – Mes raginame jį didžiuotis, kad yra juodaodis, ir jausti, kad už jo – visa Amerika“. Šie komentarai buvo išsakyti per kalbą, skirtą 38-osioms metinėms nuo Jungtinių Valstijų „Wheelus Air Force“ bazės iškėlimo iš Tripolio paminėti.

Izraelis laiko Jeruzalę amžina, nedaloma sostine, tačiau palestiniečiai siekia rytinės jos pusės, 1967 m. okupuotos Izraelio. Ji turėtų tapti būsimos Palestinos valstybės sostine.

Amerikiečiai paliko Libiją netrukus po to, kai M. Gaddafi atėjo į valdžią po kraujo nepareikalavusio perversmo 1969 metais.

Rana Jawad iš Tripolio praneša BBC, kad kalboje buvo aistringai kritikuota Jungtinių Valstijų praeityje vykdyta politika Libijoje, bet buvo pabrėžta, kad dabartiniai santykiai nėra konfrontacinio pobūdžio. Vis dėlto M. Gaddafi įžūli ir politiškai nekorektiška retorika grįžo kalbos pabaigoje minint Baracką Obamą.

B. Obamos įspūdinga kampanija prieš priešininkę demokratę Hillary Clinton baigėsi jo pergale šio mėnesio pradžioje.

Prezidento rinkimai vyks lapkričio mėnesį.

Korespondentai sako, kad jis vengė žaisti rasės korta Jungtinėse Valstijose ir įgijo paramą ir juodaodžių, ir baltaodžių amerikiečių.

Pagal 2008 m. birželio 12 d. BBC informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.