Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Neišvengiama JAV ir Europos vienybė (1)

Giedrius Kiaulakis
2008 06 17

Bet kuriam iš George'o W. Busho įpėdinių nebus sunku atkurti gerus europiečių ir amerikiečių santykius, jei tik jis parodys bent menkiausią norą.

Praėjusią savaitę JAV prezidentas George'as W. Bushas su atsisveikinimo vizitais apsilankė šalyse, kurios, jo manymu, vertos tokių vizitų. Kitaip nei per visą G. W. Bush'o valdymą, susitikimai praėjo sklandžiai ir itin draugiškoje atmosferoje.

Bejėgė Europa

Iš tiesų, G. W. Bushas buvo vienas iš aktyviausių JAV prezidentų užsienio politikos klausimais, todėl jis, be abejo, bus mėgiamas ateities istorikų. Dėl jo karšto būdo ir palaido liežuvio, G. W. Busho labai ilgėsis ir bulvarinė spauda. Tačiau didžioji dalis Vakarų, o gal tiksliau demokratinio, bloko G. W. Bushą išlydi su palengvėjimu, nes puikiai suvokiama, kad šiuo metu šis blokas be JAV yra beviltiška ir bejėgė fikcija.

Dar per šaltąjį karą tapo aišku, kad Europa yra nuo ilgo ir palaido gyvenimo pervargusi senutė, kuri turi jėgų nebent suptis verandoje ir laidyti pastabas jaunam amerikietiškam žaliūkui, kuris su „ragatke“ vaiko iš jos daržo įkyrius valkataujančius šunis, pasidabinusius raudonomis žvaigždėmis. Šiuo metu senutė jau visiškai sukriošo, tai liudija daugybę metų trunkanti beprasmė terlionė su įvairiomis ES Konstitucijų atmainomis. Akivaizdu, kad be jaunojo sūnėno ji net nepajėgi vaikštinėti už savo darželio ribų.

Tik bėda, kad pastaruoju metu jaunuolis piktybiškai nepaisydavo senutės patarimų nesivelti į bereikalingas muštynes, todėl pastaroji šiuo metu įsižeidusi ir pasipūtusi. Abu supranta, kad yra vienas kitam reikalingi - Europa be JAV negali apginti savo išpuoselėto gėlių darželio, o JAV pradeda suprasti, kad vis dėlto nėra pakankamai galinga tvarkyti reikalus be sąjungininkų pagalbos, o vieninteliai sąjungininkai, kuriais realiai galima kliautis, nepaisant jų neveiklumo ir aikštingumo, yra europiečiai, nes su Vladimiru Putinu ar kinais geriau neiti obuoliauti.

Antiamerikanizmo žavesys

Labai didelės viltys, be abejo, dedamos į prezidentų kaitą JAV. G. W. Bushas turbūt buvo labiausiai pasaulyje nemėgiamas JAV prezidentas per visą šios šalies istoriją. Be abejo, tam buvo ir rimtų priežasčių: visiškai nemotyvuota (tiksliau, falsifikuotais motyvais paremta) invazija į Iraką ar Vakarų šalių gyventojų teises apribojanti, bet visiškai nerezultatyvi kova su vėjo malūnais, atsiprašau, pasauliniu terorizmu. Nepridėjo populiarumo ir gana žemas G. W. Bush'o intelektas, sąlygojantis periodiškus nusišnekėjimus viešumoje.

Žodžiu, besitraukiantis JAV prezidentas snobiškai Europai įkūnijo anekdotinius amerikiečio stereotipus: agresyvus, kategoriškas ir netašytas, bet labai patenkintas savimi. Antiamerikanizmas Europoje buvo madingas dar nuo tų laikų, kai sovietinė žvalgyba dosniai finansuodavo kairiųjų „intelektualų“ grupuotes ir „taikos šalininkų“ sambrūzdžius. G. W. Busho valdymo laikais jis tapo ne šiaip madingas, o kone privalomas gero tono požymis bet kurioje save gerbiančioje kompanijoje.

Be abejo, Azijos valstybės, kurios pradeda reikšti dideles geopolitines ambicijas (Kinija, Rusija, Iranas) puikiai suvokia, kad JAV įvaizdžio menkinimas kitose demokratinėse šalyse joms yra itin svarbus ir naudingas, todėl skiria daug dėmesio ir išteklių propagandinėms atakoms. Joms G. W. Bushas yra tiesiog Dievo dovana. Suprantama, kas belaimėtų JAV prezidento rinkimus šiais metais, jis nebebus toks patogus propagandinių atakų ar tiesiog patyčių taikinys.

Vis tiek teks draugauti

Bet nesulaukusios naujojo JAV prezidento, abi Atlanto pusės siunčia viena kitai akivaizdžius prielankumo ženklus. Aukštiems JAV valdininkams ir karininkams leidžiama išsakyti kritiką Irako avantiūros atžvilgiu, o europiečiai siunčia bent jau simbolinius pastiprinimus į Afganistaną. Aršiausios JAV oponentės Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy linksmai meškerioja G. W. Busho valtelėje - visiškai neįsivaizduoju buvusio Prancūzijos prezidento Jacques'o Chiraco šioje pozicijoje. Tikėtina, kad pakliuvęs į vieną valtį su G. W. Bushu jis tik spėtų prisidengti nosį iškvėpinta servetėle ir nedelsiant mirtų su pasišlykštėjimo ir siaubo išraiška veide, nepraleidęs progos patylėti.

Toks jau dalykas vienybė, kad klesti tik ekstremaliose situacijose, o kai aplinkui pasaulis šiltas ir drėgnas, nedelsiant susiriejama dėl kokių nors niekų. Šiuo metu demokratinėms šalims ateina sudėtingas metas. Agresyvios ir labai praturtėjusios didžiosios Azijos valstybės imasi ambicingų geopolitinių projektų. Iš pasalų smogė finansų krizė, o ypač nerimą kelia energetikos problemos, nes ir europiečiai, ir amerikiečiai mėgsta gyventi plačiai. Radikalesni politologai jau prabilo apie naują „šaltąjį karą“, ir jie turbūt teisūs, tik šį sykį fronto linija nebus viena ir tokia aiški - fronto linijų bus daug ir labai įvairiose gyvenimo srityse. Šioje situacijoje demokratinių valstybių santarvė yra tiesiog būtina.

Akivaizdu, kad bet kuriam iš G. W. Busho įpėdinių nebus sunku atkurti gerus europiečių ir amerikiečių santykius, jei tik jis parodys bent menkiausią norą. Kaip šeimyniniame barnyje, kur vyras grįžo porą dienų „palatravęs“ ir žmona su juo nesišneka, bet abu puikiai supranta, kad teks kartu gyventi toliau, ir tik laukiama patogios progos susitaikyti, neprarandant orumo.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (31)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (84)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras