Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Padėtis Irake taisosi (1)

2008 06 17

Irako gyventojai vis dar baisiai kenčia, tačiau padėtis ten yra daug geresnė nei prieš keletą mėnesių.

Po viso to kraujo ir apmaudžių klaidų žmonės yra teisūs skeptiškai reaguodami į iš Irako pranešamas geras naujienas. Per pastaruosius kelis mėnesius, kai amerikiečiai daugiau dėmesio kreipė į rinkimų kampanijas, padėtis Irake ėmė gerėti, t. y. sumažėjo žmogžudysčių skaičius. Šį nuopelną iš dalies galima priskirti generolui Davidui Petraeusui. Irako vyriausybė išsikovojo pasitikėjimą, tapo reikšminga ir svarbi, bando įrodyti nepriklausomybę tiek nuo Amerikos, tiek nuo Irano. Dėl labai greitai augančių naftos kainų ji yra turtinga, ją palaiko įvairios Irako nereguliarios atsargos kariuomenės. Vienu metu vykstantys karai – sunitų su amerikiečiais, sunitų su šiitais ir šiitų su šiitais – kamavo Iraką nuo to laiko, kai 2003 metų invazija buvo nutraukta. Vis dėlto neatrodo, kad šaliai grėstų pavojus patekti į amžinos anarchijos gniaužtus. Situacija keičiasi. Nors Irake dar daug netvarkos, tačiau kažkas panašaus į normalią žmonių ateitį pradeda atrodyti pasiekiama.

Kaip teigia pats generolas D. Petraeusas ir „The Economist“ informacijos šaltiniai, pokytis yra trapus ir lengvai panaikinamas, tačiau jis yra tikras. Dar prieš keletą mėnesių Irake klestėjo ir piktas antiamerikietiškas maištavimas, ir sudėtingi grupuočių karai, kuriuos sustabdyti Amerikai stigo galios.

Kai kurie sunitai, motyvuojami islamo ar tiesiog pasipiktinę karine užsienio okupacija, tęsia atakas prieš amerikiečius. Tačiau daug sunitų grupuočių nepritaria žiaurumams, kuriuos vykdė jų buvę sąjungininkai užsieniečiai iš „al Qaedos“. Šie sunitai prisijungė prie vadinamojo sunitų Pabudimo grupės (Sahwa) ir perėjo į amerikiečių pusę. Tuo metu sunitai ir šiitai nustojo masiškai naikinti vieni kitus. Tie naikinimai sekė po šiitų šventyklos susprogdinimo 2006 metų pradžioje.

Nereikia net sakyti, kad šie konfliktai gali atsinaujinti. Sunitai, kovojantys amerikiečių pusėje šiandien, rytoj gali nukreipti ugnį į tuos pačius amerikiečius ir šiitus, jeigu tiems sunitams neliks vietos šiitų dominuojamoje valdžioje. Iš šiitų pusės neaišku, ar į gera išeis tai, kad Sadras atsisakė smurto. Tiek sunitai, tiek šiitai, tiek kurdai siekia karinės galios, nes ateitis yra miglota.

Šiuo požiūriu Irakui dar toli iki stabilumo, tačiau jei ramybė išliks, politika mažų mažiausiai turės progą.

Pagal 2008 m. birželio 12 d. „The Economist“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (31)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (84)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras