Centrinėje Azijoje galėtų atsirasti NATO ir ES konkurentas.

Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO) ir Eurazijos ekonominė sandrauga (EurАzES) galėtų susivienyti. Su tokiu pasiūlymu į Rusijos prezidentą Dmitrijų Medvedevą kreipėsi Uzbekistano prezidentas Islamas Karimovas per NVS viršūnių susitikimą, kuris birželio 6 d. prasidėjo Sankt Peterburge.

D. Medvedevas pasiūlė I. Karimovo idėją aptarti su NVS narių prezidentais, nes „įvairios integracijos formos tik gerina valstybių sąveiką“.

KSSO ir Eurazijos ekonominė sandrauga XX a. devintąjį dešimtmetį buvo įsteigtos visiškai skirtingoms užduotims spręsti. Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos pagrindinis tikslas – garantuoti visų narių (Armėnijos, Baltarusijos, Kazachstano, Kirgizijos, Rusijos, Tadžikistano ir Uzbekistano) nacionalinį saugumą ir teritorinį vientisumą.

Eurazijos ekonominė sandrauga subūrė Rusiją, Baltarusiją, Kazachstaną, Kirgiziją, Tadžikistaną ir Uzbekistaną, jos pagrindiniai tikslai buvo palaikyti laisvosios prekybos režimą EurАzES teritorijoje, įsteigti Muitinių sąjungą ir suformuoti bendrą ekonominę erdvę. Tai, kad Eurazijos ekonominė sandrauga sukūrė bendrą ekonominę erdvę, yra šios sandraugos išskirtinis bruožas.

Šiuo metu tarp KSSO ir EurАzES svarbiausių bendradarbiavimo krypčių yra vizų politikos ir bendros migracijos erdvės kūrimas.

Dviejų tarptautinių organizacijų susivienijimo nevertėtų tikėtis artimiausiu laiku, tačiau sėkmingai įgyvendinus Uzbekistano lyderio pasiūlymą, galėtų nustoti galiojusi NVS.

Akivaizdu, kad susikūrus KSSO ir EurАzES, tarptautinėje arenoje atsirastų galingas politinis ir ekonominis darinys. Su juo vargu ar kas nors galėtų konkuruoti Azijoje dėl stipresnio ryšio su Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija. Naujas blokas galėtų tapti net NATO ir Europos Sąjungos atsvara.

Pagal 2008 m. birželio 6 d. „Vzgliad“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.