Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Karas ir diktatoriai: projekcija į šiandieną (7)

Komentarai:

Darius, 2009 07 26 18:55
Straipsnis labai geras, o ir tema svarbi kiekvienam zmogui !!!

Anonimas, 2009 03 12 21:44
nmn.n

mikas, 2008 07 04 13:53
Iskauskai pasiskaityk nors viena kita knyga apie to laiko ivykius,o ne peizok kas uzeinaant seiles.

hhgfhgfh, 2008 06 29 15:57
Nesuprantu, gal jau imsime teisint nacius ?

LASAS, 2008 06 23 16:12
Cia bandysiu pasakyti tai kas, kai kuriem gali atrodyti “be rysio”….. taigi, tuomet TAI rasau ne Jums Tamstos, bet vis delto tikiuosi kuriu ausys ir girdi, ir klauso, ir visa tai neveltui…..
BRANDA Jus isduos…..
Pasakykite ka manote apie A ir (gal) as pasakysiu kokiame KRANTE Jus Tamsta esate.....

O del sumisimo, - tai pasiziurekite i paradoksus ir GAL izvelgsite, kad vienas ir tas pats vienai/-am yra tiesa, o antrai/-am - melas, o treciai/-iam - cinizmas, o ketvirtai/-am - FAKTAS, kuris priimamas tiesiog kaip TIKROVE, o TUO save (o t.y. ir kitus) naikinti AR auginti – tai, velgi, musu kiekvienos/-o issiugdyta REALYBE arba samoningas apsisprendimas REALYBEJE…..

REALYBE susideda is daugiau nei vienos TIKROVES, kurios ESTI vienybeje (VIENYJE), ir kiek mes sugebame buti vieningi savyje – tiek mes ir naudingi sau ir kitiems…..

Yra tokia musu zmoniu proto (mums pri-einamo dabar) savybe - "sokineti" tarp 2 (YRA daugiau, bet dazniausiai vistiek viskas SUPAPRASTINAMA iki 2) atskaitos tasku, ir:
1. Jei TAI vyksta NEPASTEBIMAI (tuo mes isliekame savo REALYBEJE susivienije) IR nezinomai - tuomet jauciames pakankamai gerai ivairiai priestaringose situacijose, kol kas nors mums nenurodo musu “KLAIDOS” arba kol musu paciu nepradeda grauzti sazine del REALYBES SUSKALDIMO TIKROVEMIS.
Taip gyvena dauguma is musu…..
2. Jei TAI pastebime (tuo mes ir suskaldome savo REALYBE), bet NEZINOME kaip gali buti, kad vienas ir tas pats yra arba geris, arba blogis, arba ir viena ir kita.
Pasak legendos, vienas senoves Graikijos filosofas nepajeges “isspresti” (t.y. nezinojo kaip SUSIVIENYTI su savo REALYBE) loginio paradokso pasirinko negyveni siame pasaulyje..…
3. Jei TAI pastebime (taigi ir suskaldome), ZINOME kaip susivienyti savyje, bet tai vyksta nesamoningai, ir jeigu einame i viesuma – GALI kilti sunkumu su visuomenes nuomone apie mus.
Taip gyveno Sokratas, kuris, kaip zinia, koks bebutu zinomas, garsus ir pripazintas mastytojas, vis delto galiausiai iejo i konflikta su visuomene ir buvo neteistas mirtimi (mirties Sokratas galejo isvengti, bet…..)…..
4. Jei TAI pastebime (=suskaldome), suvienijame SAMONINGAI – tuomet galime “paaiskinti” ir kitiems, BET: – TO nesuvoke savyje – iziures tame nihilizma, cinizma (nemaisyti su komentaruose issakytu cinizmu straipsnio atzvilgiu atveju), bebrotyste…..
Taip gyveno Lao Dze….. jei norite pabandyti, tai paskaitykite sio isminciaus minciu ir pergyvenkite jojo israiskas, bet neskubekite, nes Lao Dze yra legendinis (t.y. KLASIKA, o t.y. “PRIPAZINTAS”) ir Jus ji galite tiesiog priimti is tikruju neprieme, taigi skaitykite SAZININGAI, t.y. patys savyje isjauskite ir isgyvenkite jojo ATSKAITOS TASKA…..
5.6.YRA numanomi dar ir 5. bei 6. atvejai, o gal ir dar daugiau, bet jie toli uz musu esamo diskurso…..
…..BRANDA Jus isduos:)

P.S. dekoju autoriui uz straipsni, kuris regis labai trivialus, bet stai, kai kam sukele daug minciu ir paskatino permastyti, – jau tuo straipsnio yra pelnytas.
Bet vis delto, del 2 dalyku tartelsiu:
1) negaliu sutikti su teiginiu, kad Stalinas nenorejo karo….Stalinas labai norejo ir kurste kara, tik vat laikai ir vietos nesutapo, o ir galutine karo baigtis tikrai nesutapo su Stalino planais, bet…..
2) paskutinis politiniu veikeju palyginimas pernelyg siauras ir seklus, kas gali sukelti nereikalingo sumisimo…..

Aciu uz Jusu mintis

Kęstas, 2008 06 19 18:42
Na jo. Cinizmo čia yra, bet taip pasigilinus susimąstai. Apskritai, apie autoritarines asmenybes yra daug kalbėję psichologai - Adorno, D. Oesterreich ir pan. Pagal juos dažnas esame linke paklusti autoritarui tad tuo pačiu pasitaiko ir vadovu, kurie nori tokiu būdu valdyti. Viskas priklauso nuo pasisekimo. Stalinui, Hitleriui pasisekė, Smetonai tik išdalies, o Putinui, kaip matome, gerai sekasi. Aš manau, kad tokie dalykai kertasi su sveiku protu. Tuo labiau jei ir Makiaveli įtrauktume. Jei jis sakė, kad tikslas pateisina priemones tai skamba logiskai, bet ne moraliai. (na ir pats Makiavelis taip kategoriškai neteigė. ši frazė truputi sutrumpėjusi. jis dar akcentavo, kad kilnus tikslas pateisina priemones). Žodžiu, velniava gaunasi su tais diktatoriais. Duodu ranka nukirsti, kad jie turi daug problemu taigi nenuostabu jog kada nors paaiškės kokia Putino ar Lukašenkos baimė mėnuliui ar pomėgis valgyti Kapitalistinių šalių vaikų pirščiukus

Nesupratau, 2008 06 19 15:04
Kai ko tpose analogijose nesupratau: tai ką, ir mūsų Adamkus prie diktatorių? ką reiškia, kad kiekvianame mūsų slypti kraugerys? kuo geri buvo Hitleris ir kuo nedoras Stalinas, jei jie gynė savo klasinius interesus?
Manau, straipsnis nestandartinis, kelia diskusijas, bet jame yra juodo cinizmo...

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras