Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Kremlius baigia diegti savo įtaką Kijeve

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2007 02 02

epochtimes-romania.com/articles/article_3755.htmlPo ilgų užkulisinių kovų, šią savaitę Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka buvo priverstas priimti ir patenkinti vieno savo artimiausių bendražygių – Boriso Tarasiuko – atsistatydinimo pareiškimą. Šis žingsnis reiškė, jog provakarietiškas šalies vadovas neteko vienos paskutiniųjų atramų ministrų kabinete, kurio vadovas Viktoras Janukovičius yra ne tik didelis Maskvos simpatikas, bet ir aršiausias V. Juščenkos oponentas.

Galima tik priminti, kad ši istorija rutuliojosi jau senokai ir aistros dėl B. Tarasiuko buvimo Ukrainos užsienio ministru užvirė anaiptol ne vakar. Nuo pat naujosios Ukrainos vyriausybės, kurioje ėmė dominuoti prorusiškos, V. Janukovičiaus vadovaujamos jėgos, suformavimo, bet kokie bandymai realizuoti į Vakarus orientuotus politinius tikslus susidurdavo su rimtomis kliūtimis. Pastarosios kildavo ne tik pačios vyriausybės viduje ar dėl sąveikos su prezidentu, bet ir dėl Kremliaus norų, kurie būdavo grindžiami, pavyzdžiui, dujų kainomis. Juk ne kas kitas, o būtent dabartinis Ukrainos premjeras be ypatingų apgailestavimų sutiko neskubinti Ukrainos integracijos į NATO, gavęs Kremliaus pažadą nekelti gamtinių dujų kainų. Minėtas įvykis tapo pirmuoju akivaizdžiu V. Janukovičiaus ir pagrindiniu provakatietiškos Ukrainos orientacijos architektu laikomo B. Tarasiuko susidūrimu, kuris tik dar labiau paaštrino „oranžinės“ revoliucijos metu išryškėjusį susipriešinimą.

Ko gero, nereikia papildomai kartoti, kad minėtoji „oranžinė“ revoliucija, atėmusi klastočių būdu įgyti bandytą prezidento valdžią iš V. Janukovičiaus, tapo rimtu geopolitiniu Kremliaus pralaimėjimu vienoje artimiausių Rusijai valstybių, su kuria ir anksčiau kildavo nemažai ginčų, pavyzdžiui, dėl karinio jūrų laivyno arba teritorinės Krymo priklausomybės. Svarbu pastebėti ir tai, kad būtent po masinių manifestacijų Kijeve, dėl kurių V. Juščenka buvo paskelbtas Ukrainos prezidentu, Maskva ėmė rodyti itin didelį jautrumą bet kokiems demokratiniams judėjimams Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) erdvėje. Tą puikiai įrodo ir nemenkas Kremliaus rūpestis praėjusiais metais vykusių Baltarusijos prezidento rinkimų „sklandumu“.

Tačiau šiandieniai įvykiai labiausiai nuo Maskvos įtakos išsivaduoti troškusioje Ukrainoje rodo, jog Vladimiro Putino administracija, ko gero, turėjo arba spėjo greitai parengti ir atsarginį savos valios primetimo Kijevui scenarijų. Pastarasis turbūt rėmėsi principu – „jei negalime turėti savo prezidento, reformuokime visą politinę sistemą ir kontroliuokime kitas valdžios šakas“. Kitų argumentų, kad paaiškinti pastarojo meto įgaliojimų balanso pakeitimus Ukrainoje, rasti sunku. Be to, galima pridėti, jog minėtieji pakeitimai, gerokai susilpninę Prezidento vaidmenį, buvo pradėti daryti iškart po to, kai Aukščiausiosios Rados (parlamento) rinkimus laimėjo prorusiškos V. Janukovičiaus jėgos, o pastarasis gavo premjero postą iš paties V. Juščenkos.

Be abejo, logiška, jog visas galias sukoncentravus vyriausybėje, V. Janukovičiui reikėjo pašalinti visas įmanomas prezidento rėmimo pačiame ministrų kabinete galimybes. Istorija su B. Tarasiuku užtruko apie porą mėnesių, nes prieš tai V. Juščenka grąžino į darbą premjero atleistą ministrą.

Tiesa, konstatuojant net ir paties Ukrainos prezidento pripažintą pralaimėjimą, galima pastebėti, jog jis dar netapo galutine V. Janukovičiaus pergale. Laikinuoju užsienio reikalų ministru buvo patvirtintas Volodymyr Ohryzko, kuris laikomas faktišku provakatietiškos B. Tarasiuko linijos tęsėju. Tokia įvykių raida leidžia spėti, kad skubėdamas „išsivalyti“ nuo V. Juščenkos kadrų, Ukrainos premjeras arba tiesiog nespėjo susirasti patikimos ir kompetentingos pamainos, arba tai yra laikinas manevras, siekiant nepulti gadinti santykių su Vakarais, juolab, kad naujajam Ukrainos užsienio reikalų ministrui yra pavesta vasario 6 d. Kijeve surengti susitikimą su Vokietijos, Prancūzijos bei Didžiosios Britanijos diplomatinių korpusų vadovais.

Tačiau, žinant V. Janukovičiaus prielankumą Kremliui, kažin ar galima prognozuoti ilgą ir sėkmingą V. Ohryzko karjerą, juolab, kad įtakingi ir V. Putinui artimi Maskvos politologai jau spėjo pavadinti jį B. Tarasiuko klonu, apkaltinti neapykanta rusams bei konstatuoti, jog provakarietiškas Ukrainos užsienio politikos kursas nesikeis. Tuo pačiu, žinoma, Maskva pasiuntė dar vieną signalą, jog tikisi visiškos Kijevo subordinacijos savo regioniniams interesams. O pastaroji, žinant, kad Ukrainos vyriausybėje liko vienas, V. Juščenkos liniją atvirai palaikantis ministras (Anatolijus Gricenka – krašto gynybos reikalai), gali ateiti labai greitai, nes ir paties prezidento reitingai bei jo rėmėjų susiskaldymas jau nebežada jam tokios masinės „oranžinės“ paramos.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (97)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras