Pasak Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy, terorizmas yra didžiulė grėsmė, su kuria susiduria Prancūzija. Jos gynybos sistema turi pasikeisti tam, kad įveiktų šią grėsmę. Taip jis 3 tūkst. aukštesniųjų karininkų Paryžiuje pranešė apie grandiozinį kariuomenės pertvarkymo planą  sumažinti daugiau negu 50 tūkst. karių pareigybių ir padidinti informaciją teikiančios žvalgybos resursus.

N. Sarkozy patvirtino, kad Prancūzija greitai vėl prisijungs prie NATO karinių dalinių, kuriuos paliko 1966 metais, kai generolas Charles’is de Gaulle’is išvedė prancūzų karinius dalinius iš bendros NATO komandinės struktūros. Tai buvo nepriklausomybės nuo Vašingtono gestas.

Tačiau nors Prancūzija vėl prisijungia prie NATO komandos, šalies branduolinės ir atominės galios išliks valstybės griežtai kontroliuojamos. „Mes galime atnaujinti savo santykius su NATO nebijodami dėl savo nepriklausomybės ir nerizikuodami būti nenoromis įtraukti į karą“, – pabrėžė N. Sarkozy kalboje apie savo naują gynybos strategiją.

„Nėra jokios abejonės, kad į naują Prancūzijos gynybos politiką prezidentas Nicolas Sarkozy įdėjo didžiulį indėlį, – praneša BBC diplomatinių reikalų korespondentas Jonathanas Marcusas. – N. Sarkozy yra labiausiai už Atlanto vykstančia politika besidomintis ir ją palaikantis Prancūzijos prezidentas nuo pat 1950 metų“.

Prancūzijos karinės pajėgos jau veikia ir treniruojasi šalia savo NATO kolegų, bet nėra bendros karinės komandos dalis. NATO atstovas spaudai Jamesas Appathurai sakė, kad organizacijos generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis pasveikino šį žingsnį.

Ši N. Sarkozy kalba seka po pirmos svarbios Prancūzijos gynybos apžvalgos pasirodymo per pastaruosius 14 metų. Ji pavadinta gynybos ir valstybės saugumo baltąja knyga. Prezidentas nori sukurti mažesnę, mobilesnę kariuomenę, kuri būtų geriau pasirengusi atremti teroristų išpuolius.

„Šiandien pati didžiausia grėsmė yra teroristų atakos, – sakė jis. – Dėl saugumo pajėgų efektyvumo išpuolių prieš Prancūziją pastaraisiais metais nebuvo. Tačiau grėsmė yra, ji yra tikra ir mes žinome, kad rytoj ji gali įgauti kitą pavidalą, dar rimtesnį, su branduolinių, cheminių ir biologinių ginklų panaudojimu.“

Pagal 2008 m. birželio 17 d. „BBC Europe“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.