Vakarų šokis aplink įkaitusį „garo katilą“ – Iraną tampa vis įnirtingesnis. Pasaulis čia pasidalinęs tarsi į dvi stovyklas: JAV su kai kuriais savo sąjungininkais siekia pažaboti radikalius islamo lyderių apetitus, tuo tarpu Rusija, Kinija ir kai kurios Vakarų valstybės priešinasi ne tik Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoms, bet ir plečia bendradarbiavimą su Teheranu.  

Politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas analizuoja geopolitinę situaciją regione.

ES priešinasi ir remia Teheraną

Gruodžio 23 d. buvo priimta 1737-oji JT Saugumo Tarybos rezoliucija dėl Irano. Ja pasaulio valstybės raginamos imtis priemonių nutraukti prekybą su Iranu medžiagomis, susijusiomis su branduolinėmis technologijomis, taip pat įšaldyti Irano užsienio aktyvus, susijusius su branduoline sritimi. Be to, prie JT ST rezoliucijos pridėtas sąrašas Irano oficialių asmenų, kuriems bus uždrausta išduoti vizas.

Savo sąrašą ketina parengti ir ES. Briuselyje susirinkusių 27 bloko užsienio reikalų ministrų sprendimas prisijungti ir papildyti ST rezoliuciją buvo priimtas netrukus po to, kai Irano vadovybė pareiškė, kad ji neleis 38 TATENA inspektoriams įvažiuoti į šalį. ES ministrai pareiškė apgailestavimą, kad Iranas nenori bendradarbiauti, sureguliuojant krizę dėl jo branduolinės programos, ir išreiškė pasiryžimą vykdyti visas JT paskelbtas sankcijas Teheranui. Bendrijai pirmininkaujančios Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Valteris Šteinmejeris (Frankas-Walteris Steinmeieris) pritarė tam, kad būtų „tiksliai vykdoma rezoliucija“. Jo kolegė iš Didžiosios Britanijos Margaret Beket (Margaret Backett) savo ruožtu pareiškė: „Mes jas (priemones, numatytas rezoliucijoje) vykdysime taip greitai ir veiksmingai, kaip galėsime“.

Bet, kaip rašo italų „Corriere della Sera“, ES čia nevieninga. JAV reikalauja, kad Briuselis Iranui įvestų ne tik sankcijas, bet ir toleruoja savo kompanijų „neteisėtus sandėrius“ su Iranu, kurio 30 firmų, JAV finansų ministerijos duomenimis, „įtrauktos į teroristinę ir ginklavimosi veiklą“.

Laikraštis „The New York Times“ analizuoja Vakarų valstybių glaudžius prekybinius santykius su Teheranu. 2005 m. Europos kompanijos, bendradarbiaujančios su Iranu, gavo 18 mlrd. dolerių paskolų, kurias garantavo šių šalių vyriausybės. Aktyviausia šioje srityje buvo Italija (6,2 mlrd.), po to eina Vokietija (5,4 mlrd.), Prancūzija (1,4 mlrd.). Šios trys valstybės, taip pat Didžioji Britanija atliko didžiules transakcijas su „Bank Sepah“, kurį JAV vertina kaip stambų Irano raketinės programos finansuotoją. Štai kodėl JAV valstybės sekretorės pavaduotojas Nikolas Bernsas (Nicholas Burns) kategoriškai pareiškė: „Mes reikalaujame, kad eksporto į Iraną kreditavimas butų žymiai sumažintas“.

Aktyviausiu Irano rėmėju yra Rusija. Jos atviras JT sankcijų Iranui boikotas erzina Vašingtoną ir neutralizuoja JAV priemones. Jau nekalbant apie Maskvos dalyvavimą plečiant Bušero atominę jėgainę, kurioje sodrintas uranas gali būti naudojamas branduoliniam ginklui kurti, Rusija aktyviai bendradarbiauja plėsdama prekybą ginklais ir energetikos srityje.

Kuriamas dujų kartelis

Antai vokiečių „Handelsblatt“ rašo, kad Irano dvasinis lyderis ajatola Alis Chamenėjus (Ali Khamenei) pasiūlė Rusijai pagal naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) pavyzdį sukurti dujų eksportuotojų bendriją. Priėmęs Teherane viešėjusį Rusijos Saugumo tarybos sekretorių Igorį Ivanovą, dvasinis lyderis pareiškė, kad Iranas ir Rusija sukaupę pusę pasaulinių dujų išteklių. Žinoma, pirmuoju smuiku čia groja Rusija. Pavyzdžiui, Europa naudoja apie 25 proc. jos eksportuojamų dujų, o iš Alžyro gauna 10 proc. Tuo tarpu Irano dujų gavyba sudaro apie 180 mlrd. kub. metrų per metus (4 vieta pasaulyje, 5 proc. pasaulio dujų gavybos).

Dar 2006 m. lapkritį NATO ekonomikos komitetas konfidencialiai perspėjo Aljanso narius, kad Rusija ir Iranas tariasi dėl dujų eksportuotojų organizacijos sukūrimo, ir į ją be šių valstybių įeitų Alžyras, Libija, Kataras, posovietinės Vidurinės Azijos respublikos. Ekspertų pranešime buvo pažymėta, kad „tokio kartelio tikslas – energetikos priemonėmis siekti politinių interesų“. Rusija savo ruožtu galėtų efektyviau įtakoti Gruziją ir Ukrainą, o gal ir Baltarusiją. Iranas gautų didžiulį svertą priešintis JT ir Amerikos spaudimui, kuris savo ruožtu neigiamai veikia Irano ekonomiką. Antai laikraščio „The Wall Street Journal“ teigimu, dėl padidėjusių išlaidų infliacija šalyje pakilo iki 15 proc., metinio biudžeto išlaidos padidėjo 20 proc. Beje, laikraštis teigia, kad Irane auga ir prezidento Mahmudo Ahmedinežado (Mahmoud Ahmedinejad) kritika, todėl įtakingojo ajatolos pasiūlymas Maskvai nuskambėjo ir kaip prezidento ekonominės politikos nuvertinimas.

Kariniai kontaktai su Rusija plečiasi

Draugystė su Rusija plečiasi ir karinėje srityje. Nors, kaip rašo laikraštis „Kommersant“, Maskva pritaria JT „baudžiamosioms sankcijoms“ Iranui, tačiau savo ruožtu neatsisako glaudžių karinės prekybos ryšių.

Antai neseniai naujienų agentūra „Prime-TASS“ pranešė, kad Rusija baigė tiekti Iranui zenitinius raketinius kompleksus „TOP-M1“ („Tor-M1“). Mažo nuotolio raketas Iranas naudos oro erdvės apsaugai aplink Bušero jėgainę. Šio tipo kompleksai naikina taikinius, esančius už 12 kilometrų ir iki 6 km aukščio. Jos gali būti naudojamos numušti taikinius, skrendančius labai mažame 10-15 metrų aukštyje.  Taigi jos naikina tiek lėktuvus, tiek sparnuotąsias raketas, kurių nepastebi radiolokacinė įranga (išsamiau: http://pvo.guns.ru/tor).

ES, JAV ir Izraelis užprotestavo tokius tiekimus, nes jiems taikomos JT sankcijos. Tačiau gynybos ministras Sergėjus Ivanovas mano, kad Rusija turi teisę stiprinti Irano priešlėktuvinę gynybą. Todėl jis patvirtino, kad dabar Iranas ir Rusija tariasi dėl dar modernesnių zenitinių raketinių kompleksų „Pečiora-2A“ tiekimo Teheranui. Pasak „The New York Times“, iki 2015 m. Iranas įsigys raketų, galinčių pasiekti JAV teritoriją.

Bet ar smogs JAV Iranui?

Bet ar tai reiškia, kad JAV atrištos rankos imtis jėgos veiksmų prieš Teheraną? Vašingtonas zonduoja situaciją. Anksčiau JAV valstybės sekretorė Kondoliza Rais (Condoleezza Rice) teigė, kad Amerika neatmeta galimybės įsiveržti į Iraną ir Siriją, kad būtų užkirstas kelias šių režimų aktyviai veiklai, gresiančiai ne tik amerikiečių, bet ir globaliniam saugumui. Kuveite leidžiamas laikraštis „Arab Times“ pranešė, kad jau iki šių metų balandžio JAV smogs Iranui. Per pirmąją karo dieną naikintuvai sunaikins apie 10 tūkst. taikinių, o paskui savo darbą atliks specialios paskirties pajėgos.

Praėjusį antradienį JAV prezidentas Džordžas Bušas patikino, kad Amerika neketina veržtis į Iraną, bet pasirengusi „duoti tvirtą atsaką“ į jo pastangas aktyvinti karinę veiklą Irako teritorijoje. Praėjusią savaitę prezidentas davė nurodymą „žudyti ir naikinti“ Irano agentus, užsiimančius ardomąja veikla Irake.

Apžvalgininkai mano, kad Vašingtonas ieško kitų pretekstų pradėti dar vieną operaciją regione. Pastarasis motyvas tarsi „pridengtų“ tuos „kitus“ – aktyvėjančius Irano kontaktus ir sąjungininkų paieškas ekonominėje bei karinėje srityje.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.