|
Iranas įkaitusi parako statinė (2)
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas 2007 02 01
Vakarų šokis aplink įkaitusį garo katilą Iraną tampa vis įnirtingesnis. Pasaulis čia pasidalinęs tarsi į dvi stovyklas: JAV su kai kuriais savo sąjungininkais siekia pažaboti radikalius islamo lyderių apetitus, tuo tarpu Rusija, Kinija ir kai kurios Vakarų valstybės priešinasi ne tik Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoms, bet ir plečia bendradarbiavimą su Teheranu.
Politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas analizuoja geopolitinę situaciją regione.
ES priešinasi ir remia Teheraną
Gruodžio 23 d. buvo priimta 1737-oji JT Saugumo Tarybos rezoliucija dėl Irano. Ja pasaulio valstybės raginamos imtis priemonių nutraukti prekybą su Iranu medžiagomis, susijusiomis su branduolinėmis technologijomis, taip pat įšaldyti Irano užsienio aktyvus, susijusius su branduoline sritimi. Be to, prie JT ST rezoliucijos pridėtas sąrašas Irano oficialių asmenų, kuriems bus uždrausta išduoti vizas.
Savo sąrašą ketina parengti ir ES. Briuselyje susirinkusių 27 bloko užsienio reikalų ministrų sprendimas prisijungti ir papildyti ST rezoliuciją buvo priimtas netrukus po to, kai Irano vadovybė pareiškė, kad ji neleis 38 TATENA inspektoriams įvažiuoti į šalį. ES ministrai pareiškė apgailestavimą, kad Iranas nenori bendradarbiauti, sureguliuojant krizę dėl jo branduolinės programos, ir išreiškė pasiryžimą vykdyti visas JT paskelbtas sankcijas Teheranui. Bendrijai pirmininkaujančios Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Valteris Šteinmejeris (Frankas-Walteris Steinmeieris) pritarė tam, kad būtų tiksliai vykdoma rezoliucija. Jo kolegė iš Didžiosios Britanijos Margaret Beket (Margaret Backett) savo ruožtu pareiškė: Mes jas (priemones, numatytas rezoliucijoje) vykdysime taip greitai ir veiksmingai, kaip galėsime.
Bet, kaip rašo italų Corriere della Sera, ES čia nevieninga. JAV reikalauja, kad Briuselis Iranui įvestų ne tik sankcijas, bet ir toleruoja savo kompanijų neteisėtus sandėrius su Iranu, kurio 30 firmų, JAV finansų ministerijos duomenimis, įtrauktos į teroristinę ir ginklavimosi veiklą.
Laikraštis The New York Times analizuoja Vakarų valstybių glaudžius prekybinius santykius su Teheranu. 2005 m. Europos kompanijos, bendradarbiaujančios su Iranu, gavo 18 mlrd. dolerių paskolų, kurias garantavo šių šalių vyriausybės. Aktyviausia šioje srityje buvo Italija (6,2 mlrd.), po to eina Vokietija (5,4 mlrd.), Prancūzija (1,4 mlrd.). Šios trys valstybės, taip pat Didžioji Britanija atliko didžiules transakcijas su Bank Sepah, kurį JAV vertina kaip stambų Irano raketinės programos finansuotoją. Štai kodėl JAV valstybės sekretorės pavaduotojas Nikolas Bernsas (Nicholas Burns) kategoriškai pareiškė: Mes reikalaujame, kad eksporto į Iraną kreditavimas butų žymiai sumažintas.
Aktyviausiu Irano rėmėju yra Rusija. Jos atviras JT sankcijų Iranui boikotas erzina Vašingtoną ir neutralizuoja JAV priemones. Jau nekalbant apie Maskvos dalyvavimą plečiant Bušero atominę jėgainę, kurioje sodrintas uranas gali būti naudojamas branduoliniam ginklui kurti, Rusija aktyviai bendradarbiauja plėsdama prekybą ginklais ir energetikos srityje.
Kuriamas dujų kartelis
Antai vokiečių Handelsblatt rašo, kad Irano dvasinis lyderis ajatola Alis Chamenėjus (Ali Khamenei) pasiūlė Rusijai pagal naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) pavyzdį sukurti dujų eksportuotojų bendriją. Priėmęs Teherane viešėjusį Rusijos Saugumo tarybos sekretorių Igorį Ivanovą, dvasinis lyderis pareiškė, kad Iranas ir Rusija sukaupę pusę pasaulinių dujų išteklių. Žinoma, pirmuoju smuiku čia groja Rusija. Pavyzdžiui, Europa naudoja apie 25 proc. jos eksportuojamų dujų, o iš Alžyro gauna 10 proc. Tuo tarpu Irano dujų gavyba sudaro apie 180 mlrd. kub. metrų per metus (4 vieta pasaulyje, 5 proc. pasaulio dujų gavybos).
Dar 2006 m. lapkritį NATO ekonomikos komitetas konfidencialiai perspėjo Aljanso narius, kad Rusija ir Iranas tariasi dėl dujų eksportuotojų organizacijos sukūrimo, ir į ją be šių valstybių įeitų Alžyras, Libija, Kataras, posovietinės Vidurinės Azijos respublikos. Ekspertų pranešime buvo pažymėta, kad tokio kartelio tikslas energetikos priemonėmis siekti politinių interesų. Rusija savo ruožtu galėtų efektyviau įtakoti Gruziją ir Ukrainą, o gal ir Baltarusiją. Iranas gautų didžiulį svertą priešintis JT ir Amerikos spaudimui, kuris savo ruožtu neigiamai veikia Irano ekonomiką. Antai laikraščio The Wall Street Journal teigimu, dėl padidėjusių išlaidų infliacija šalyje pakilo iki 15 proc., metinio biudžeto išlaidos padidėjo 20 proc. Beje, laikraštis teigia, kad Irane auga ir prezidento Mahmudo Ahmedinežado (Mahmoud Ahmedinejad) kritika, todėl įtakingojo ajatolos pasiūlymas Maskvai nuskambėjo ir kaip prezidento ekonominės politikos nuvertinimas.
Kariniai kontaktai su Rusija plečiasi
Draugystė su Rusija plečiasi ir karinėje srityje. Nors, kaip rašo laikraštis Kommersant, Maskva pritaria JT baudžiamosioms sankcijoms Iranui, tačiau savo ruožtu neatsisako glaudžių karinės prekybos ryšių.
Antai neseniai naujienų agentūra Prime-TASS pranešė, kad Rusija baigė tiekti Iranui zenitinius raketinius kompleksus TOP-M1 (Tor-M1). Mažo nuotolio raketas Iranas naudos oro erdvės apsaugai aplink Bušero jėgainę. Šio tipo kompleksai naikina taikinius, esančius už 12 kilometrų ir iki 6 km aukščio. Jos gali būti naudojamos numušti taikinius, skrendančius labai mažame 10-15 metrų aukštyje. Taigi jos naikina tiek lėktuvus, tiek sparnuotąsias raketas, kurių nepastebi radiolokacinė įranga (išsamiau: http://pvo.guns.ru/tor).
ES, JAV ir Izraelis užprotestavo tokius tiekimus, nes jiems taikomos JT sankcijos. Tačiau gynybos ministras Sergėjus Ivanovas mano, kad Rusija turi teisę stiprinti Irano priešlėktuvinę gynybą. Todėl jis patvirtino, kad dabar Iranas ir Rusija tariasi dėl dar modernesnių zenitinių raketinių kompleksų Pečiora-2A tiekimo Teheranui. Pasak The New York Times, iki 2015 m. Iranas įsigys raketų, galinčių pasiekti JAV teritoriją.
Bet ar smogs JAV Iranui?
Bet ar tai reiškia, kad JAV atrištos rankos imtis jėgos veiksmų prieš Teheraną? Vašingtonas zonduoja situaciją. Anksčiau JAV valstybės sekretorė Kondoliza Rais (Condoleezza Rice) teigė, kad Amerika neatmeta galimybės įsiveržti į Iraną ir Siriją, kad būtų užkirstas kelias šių režimų aktyviai veiklai, gresiančiai ne tik amerikiečių, bet ir globaliniam saugumui. Kuveite leidžiamas laikraštis Arab Times pranešė, kad jau iki šių metų balandžio JAV smogs Iranui. Per pirmąją karo dieną naikintuvai sunaikins apie 10 tūkst. taikinių, o paskui savo darbą atliks specialios paskirties pajėgos.
Praėjusį antradienį JAV prezidentas Džordžas Bušas patikino, kad Amerika neketina veržtis į Iraną, bet pasirengusi duoti tvirtą atsaką į jo pastangas aktyvinti karinę veiklą Irako teritorijoje. Praėjusią savaitę prezidentas davė nurodymą žudyti ir naikinti Irano agentus, užsiimančius ardomąja veikla Irake.
Apžvalgininkai mano, kad Vašingtonas ieško kitų pretekstų pradėti dar vieną operaciją regione. Pastarasis motyvas tarsi pridengtų tuos kitus aktyvėjančius Irano kontaktus ir sąjungininkų paieškas ekonominėje bei karinėje srityje.
Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |