Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Vladimiras Vodo (Vilnius), Sergejus Strokanis. Dėl atsarginio PRGS dislokavimo varianto (5)

2008 06 28

Jei JAV priešraketinės gynybos sistemos (PRGS) dalių nepasisektų „įkurdinti“ Lenkijoje, yra galimybė, kad jas priglaus Lietuva.

Dingstimi taip manyti tapo sensacingas Lenkijos užsienio reikalų ministerijos vadovo pavaduotojo pareiškimas. Anot Witoldo Waszykowskio, Vašingtonas, nerimaudamas, ar pasiseks su Varšuva susitarti dėl PRGS, suskubo derėtis su Vilniumi. Pakvipo skandalu. Lietuva paneigė, kad veda derybas su JAV. Tuo tarpu diplomatiniai šaltiniai pranešė, kad galimybių zondavimas jau prasidėjo – mažiausiai preliminariųjų konsultacijų lygiu.

Lietuva iš esmės turi galimybių priimti PRGS dalis. Jos teritorijoje yra nemažai apleistų karinių bazių, kuriose anksčiau šeimininkavo SSRS kariškiai. Jas būtų galima nesunkiai rekonstruoti. Tai šiaurės vakaruose, ties Platelių miesteliu, esanti PLG bazė (turi požeminį valdymo centrą ir keturias 27 metrų gilumo šachtas raketoms su termobranduolinėmis kovinėmis galvutėmis startuoti), aštuonis paleidimo įrenginius turinti Šateikių PLG bazė.

Maskvoje W. Waszykowskio pareiškimą įvertino griežtai. „Rusijai kelia susirūpinimą pats faktas, kad į Lietuvą, pasak Lenkijos ir JAV šaltinių, žiūrima kaip į Lenkijos alternatyvą. Susidarė įspūdis, kad taip, mažais žingsneliais, siekiama žengti per „raudonąją liniją“, už kurios prasidėtų mūsų šalies saugumo problemos. O mūsų natūralų susirūpinimą kaipmat pavadintų agresyviais užmojais kaimynų atžvilgiu“, –pareiškė Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas.

Pagal 2008 m. birželio 19 d. «Коммерсантъ» parengė Geopolitinių studijų centras


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 5)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras