Savaitgalį nuvykęs į Sibiro Chanty Mansijsko miestą, kur vyko pasaulinis finougrų tautų kongresas, Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas tikėjosi susitikęs su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu pradėti gerinti įtemptus diplomatinius santykius.

Santykių gerinimas baigėsi tada, kai Rusijos Dūmos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas užsipuolė Estiją už „neatsakingą“ politiką Estijos rusų atžvilgiu. Dėl tokios šmeižikiškos provokacijos Estijos prezidentas išėjo iš kongreso.

Lietuvos Seimo užsienio reikalų komiteto nariai, praėjusią savaitę Maskvoje susitikę su savo kolegomis, irgi norėjo gerinti santykius. Bet iš to paties K.Kosačiovo ir kitų parlamentarų išgirdo tokį kaltinimų srautą ir grasinimus baisia rezoliucija, kad reikia tik džiaugtis, jog jie sveiki gyvi namo parvažiavo.

Rusija Lietuvą kaltina dėl to, kad mes bandėme stabdyti Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos derybas, kad uždraudėme sovietinius simbolius, prilyginę juos fašistiniams, kad reikalaujame žalos atlyginimo už okupaciją, kad neoficialiai kalbamės su JAV dėl priešraketinės gynybos sistemos.

Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Justinas Karosas pranešė, kad Lietuva bandė paaiškinti savo poziciją. Iš tokių pranešimų atrodo, kad lietuviai tik išsigandę tylėjo arba ėmė teisintis. Bet ne. Mūsų delegacijos nariai priminė ir 1991 metų sutartį, kurioje pati Rusija įsipareigoja panaikinti aneksijos pasekmes. Buvo priminti ir Rusijos įsipareigojimai Europos Tarybai - mokėti kompensacijas tremtiniams. Buvo pasakyta, kad pačiai Rusijai būtų naudinga uždrausti sovietinę simboliką - juk su ja siautėja užmušinėdami kitataučius Rusijos nacionalbolševikai.

Be to, buvo priminta, kad Rusija neatsakė į šešis mūsų premjero laiškus, nepadėjo surasti 43 mūsų ieškomų nusikaltėlių, nors teisinės pagalbos sutartis įpareigoja padėti. Priminta net Kuršių marių turizmo sutartis, kurios Rusija taip ir neratifikavo. Tai kuri pusė blogina santykius?

Lietuvių parlamentarai taip pat priminė, kad kitąmet sueis 515 metų, kai Rusija pasirašė pirmąją sutartį su Europos valstybe - užmezgė diplomatinius santykius su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste. Tos sutarties metinės būtų graži proga Rusijai dalyvauti Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio iškilmėse.

Ne, tokios šventės Rusijai nepatinka. Demografinę krizę išgyvenanti ir baisiai bijanti subyrėjimo Rusija, pasak konservatoriaus Audroniaus Ažubalio, karštligiškai ieško nacionalinės idėjos. Ir, deja, ta idėja - tik stalinizmas ir sovietinė didybė. Lietuvos parlamentarams net pasirodė, tarsi Rusijos Dūmos nariai būtų gavę kokią instrukciją iš centro, pagal kurią turi „pulti priešą“.

Natūralu, kad didžiausia agresija nukreipta į Baltijos šalis - juk mes nebe Rusijos teritorija, juk mes ir sugriovėme sovietų imperijos didybę.

Jau prieš savaitę Sankt Peterburgo laikraščio „Smena“ interneto svetainėje pranešta, kad Rusijos kompiuteriniai įsilaužėliai susivienijo ir pradės masines kibernetines atakas prieš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Ukrainos valstybinių įstaigų tinklalapius. Sekmadienį ir sulaukėme. Sovietinis kūjis ir pjautuvas su prirašytais keiksmažodžiais per porą dienų užplūdo apie 300 Lietuvos svetainių.

Estai, patyrę kibernetines atakas tada, kai iškėlė bronzinio kario skulptūrą, tokius išpuolius vadina karo veiksmais arba teroro aktu. Gal po dabartinių atakų geriau seksis kurti tarptautinį kibernetinės gynybos centrą Estijoje, o gal ir į NATO sutartį pavyks įrašyti kibernetinę gynybą? Dar reikėtų ir energetinę. O ką kitą daryti su šalimi, kurios galvoje ta pati nusikalstamo stalinizmo idėja, tik karo priemonės jau naujoviškos?

Tame pačiame Chanty Mansijske, kur buvo įžeistas Estijos prezidentas, tuo pačiu metu ES ir Rusijos viršūnės oficialiai pradėjo derybas dėl ekonominės sutarties. ES siekia, kad sutartis būtų su konkrečiais teisiniais įsipareigojimais, be energetinio šantažo. Rusija siūlo nedetalizuoti visų bendradarbiavimo niuansų, matyt, kad liktų jai galimybė pulti ir užkariauti.

Airiams referendumu atmetus Lisabonos sutartį, ES dabar ne tik nesustiprėjusi, bet visai sutrikusi. Galima įsivaizduoti, kur link pakryps derybos su Rusija, kai ES neturi tvirtos bendros pozicijos ir griežtos vadovavimo struktūros. Tuomet europiečiai tik ima kurti iliuzijas, kad naujasis Rusijos prezidentas D.Medvedevas demokratiškesnis ir pažangesnis už Vladimirą Putiną (juk nesišvaisto keiksmažodžiais). Labiausiai iš tokių iliuzijų turi juoktis tas centras, kuris visiems Rusijos pareigūnams stalinistines instrukcijas gamina.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.