Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Karinių agresijų laikai jau praėjo... (5)

Komentarai:

Laurynas, 2008 07 06 19:08
Hm, gal jus ir teisus, Vyteni. Tik tiek, kad neteisinga remti viena sali tik todel, kad kita remia Rusija. Tiek abchazai, tiek gruzinai vieni kitiem yra padare daugybe baisiu dalyku. Ir neabejoju, kad dar padarys.

Vytenis, 2008 07 05 21:55
Laurynas >>> "Jei ne Rusija, dabar ten butu tokios skerdynes, kad musu politikeliai tik ziaugciotu savo pasisakymais, kad mes remiame Gruzija"
----------
Net ir tuo atveju, jei JAV ir Rusija paskelbtų visišką neutralitetą Gruzijos - Abchazijos ir Gruzijos - Pietų Osetijos santykių atžvilgiu, aš labai abejoju, ar gruzinai ryžtųsi puolimui. Pulti jie, žinoma, norėtų, bet jiems trukdytų nepakankami kariniai ištekliai. Juk pulti visada yra sunkiau nei gintis. Puldamas privalai turėti bent tris kartus daugiau karių, nei jų turi priešas. Bet net ir tokia persvara negarantuoja sėkmės. Abchazija ir Pietų Osetija - tai ne Lenkija, kuri 1939m. krito per dvi savaites. Abiejų pusių (gruzinų ir abchazų-osetinų) galimybes laimėti karą aš vertinčiau santykiu 1:1 (arba 50%-50%). Esant tokiam jėgų santykiui mažėja ir karo tikimybė.

Laurynas, 2008 07 05 18:46
Tik vienas pastebejimas. Del Abchazijos. Truputeli jus cia nelabai suprantate, ka snekate. Jei ne Rusija, dabar ten butu tokios skerdynes, kad musu politikeliai tik ziaugciotu savo pasisakymais, kad mes remiame Gruzija. Cia visi rekauja, kar Rusija tokia, anokia, gi, matai, kesinasi okupuoti Gruzija. Ne velnio. Jei tame regione dabar nebutu rusu kariniu pajegu, gruzija iskart isiverztu i Abchazija. Lygiai taip pat kaip 1992.
Galit ne neabejoti, kad puse informacijos, kuri pasiekia mus per taip vadinama ziniasklaida yra gerokai apdorota ir saliska. Ir nieko gero mes cia nezinom nei apie JAV, nei apie Rusijos, nei apie dar kokiu nors saliu tikslus. Galim aiskintis kiek tik norim, tik kas is to? Ar kalbomis pasieksim, kad nepasikartotu tai, kas jau tiek kartu kartojosi zmonijos istorijoje? Kol kas utopine mintis tatai yra..

GEDIMINAS, 2008 07 05 14:18
Vien paskaičius pavadinimą 'Karinių agresijų laikai jau praėjo...' nesutinku su politologu, nes tiek Irako ar Afganistano pavyzdžiai tą paneigia, dabar tik gudriau pateikiama visuomenei ir karinius konfliktus pekeitė ekoniminiai ir informaciniai propogandiniai karai. Visada yra karo grėsmės pavojus, ne išimtis ir Lietuvos ir Rusijos santykiai, nes kai galingieji ką sugalvoja, įstatymai ir moralė būna fiktyvūs.
Jei JAV nevykdytų tokios dviprasmiškos politikos, kai deklaruojami tarptautinei visuomenei kilnūs tikslai, kaip Irako diktatūros sunaikinimas ir irakiečių išvadavimas iš S.Huseino nusikaltimų tai būtų gerai, tačiau čia mano nuomone, jie siekia perimti naftos ir kitų gamtos kontrolę bei plėsti savo politinės galios įtaką Artimuosiuose Rytuose, nes JAV vykdo ir lemia globalinę politiką dėl savo Galios.
Mano nuomone Bušo politika buvo neišmintinga, o tas jo garsus pasakymas, 'Lietuvos priešai yra Amerikos priešai' yra tik jo aktorininis pijaras, tačiau pasvėrus visus argumentus aš irgi paremčiau sprendimą įsikišti į Irako gyvenimą, nes S.Huseino režimas kėlė pavojų visam regionui, Bušo tėvas padarė esminę klaidą , kad po pirmo karo, nesiekė panaikinti priežasties, tai yra nuimti Irako vadovybę, tai yra nepabaigė darbo. O užsibuvę JAV kareiviai nuteikia priešiškai vietinius gyventojus, tačiau dabar esant silpnai marionetinei vadovybei, JAV turi ir turės rimtų problemų.

Dėl Kremliaus irgi visiškai nesutinku su politologu, mano nuomone yra ne vienas parengtas planas , kaip susigrąžinti Lietuvą sau ir laukia tinkamo momento, paskaitykite autoriau istoriją, tokie kaip jūs rašė , po karinių konfliktų 'to nenebus' , o paskui sekdavo dar didesnis konfliktas, manau pradžioje mėgina mus spaudžiant užvaldant energijos objektus, tą liudijo ir saugumiečiai, kad A.Januška kišosi į visus sandėrius, o jei neišeis, tai paprastai okupacija vykdoma, kai prasideda neramuma ekoniminiai , tautinės neapykatos kurstymo, žodžiu pretekstą suras, o viskas priklauso nuo jėgos, neabejoju jei JAV ir Rusija gerai sutartų tai mums būtų liūdnos dienos, kokios jos buvo, kai sąjungininkai pasidalino Europą.
Kibernetinės atakos, tai čia mano nuomone niekai, chuliganizmas, tačiau siekiant kurstyti tautinę nepaykantą , daugiausia reikia bijoti galingų valstybių ir kaimynų slaptų susitarimų , tai yra augimo tamsoje.
O į tą reikalą dėl simbolikos reikia žvelgti plačiau, jie turi savo istoriją ir politiką, mes savo, jie turi imperinį mąstymą, o mes tik nuo SSRS nukentėjusi auka pareiškėme Tiesą, tai kas buvo. Nereikia kreipti dėmesio į jų parlamento pareiškimą , pasipiktins ir praeis.O paskutinis sakinys visiškai teisingas, naivūs tie piliečiai , kurie garbina NATO, ar NATO jums daug padėjo po šio ineterentinio išpuolio, pašnekėti ir aš galiu, o kokie veiksmai ? Mano įsitikinimu reikia kurti savo Apsaugą , savo rimtą kariuomenę ir spectarnybas ir t.t. nes su ta logika 'vakarai mums padės' tai įvyko paskutinė mūsų okupacija.


Studentas, 2008 07 04 21:27
Teisingai pastebeta jog Rusija seniai ginklu zvangesi iskeite i energetika ir ginklu prekyba.
Be to, vykstancios ES ir Rusijos derybos sakyciau pozityviai nuteikia tiek Rusija, tiek ES.
Kadangi Vakaru interesai yra svarbesni ir reiksmingesni nei Rytu Europos valstybiu, o tai matyti is Sarkozy pasisakymo, jog Lisabonos sudeti reikejo priimnti pries 2004 metus pries rytu Europos valstybiu istojima i aljansa, todel Lietuvos interesai ir vel kaip ir 1940 metais bus paminti.
Nieko nepadarysi tokia mazu valstybiu teorija, o dar vykdoma akla politika. Klaustuku nebelieka.

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras