Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Euroatlantinės organizacijos
 
  Lisabonos strategija: ar ES vis dar konkuruoja su JAV?

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2007 01 26

http://www.europaallalavagna.it/200644/englisbonstrategy.htmlPo naujausios Europos Sąjungos (ES) plėtros, kalbos apie Lisabonos strategijos tikslų pasiekimą nustatytais terminais dar labiau pritilo, nes akivaizdu, jog su ekonomiškai kiek atsilikusios Bulgarijos bei Rumunijos našta, Sąjungai gali būti dar sunkiau realizuoti pagrindinį strateginį uždavinį – konkurencinėje kovoje pasaulio rinkoje aplenkti Jungtines Amerikos Valstijas (JAV). Be to, nereikia pamiršti, kad 2004 m. plėtra į ES taip pat priėmė ne ekonomikos „milžinus“, ką puikiai įrodė ir euro įvedimo naujose narėse peripetijos, dėl kurių vienintelė Slovėnija tilpo sau nusistatytuose terminuose.

Vertinant pagrindinius Lisabonos strategijos tikslus ir uždavinius, jų įgyvendinimo galimybes bei ekonomines pasekmes, reikia paminėti, kad bendras tikslas yra sudaryti palankesnes sąlygas verslumo plėtrai. Tokio uždavinio aktualumas kyla dėl santykinai menko verslumo ES valstybėse-narėse, kuris, Europos Komisijos (EK) užsakytų tyrimų vertinimais, atsilieka nuo verslumo Amerikoje, nes, lyginant su ES, JAV didesnė dalis apklausiamų žmonių yra linkę užsiimti savarankišku verslu. JAV yra priimtinesnė verslo rizika, o bankrotai neturi tokios neigiamos reikšmės kaip ES šalyse. Taip pat svarbu paminėti, kad JAV yra didesnė sukuriamų ir uždaromų įmonių cirkuliacija, o verslo apimtys ir darbo vietų skaičius auga daugiau nei ES. Taigi didesnis verslumas JAV yra viena pagrindinių spartesnio ir dinamiškesnio ekonominio augimo priežasčių, lyginant su ES valstybėmis narėmis.

Žaliojoje EK knygoje apie verslumą Europoje akcentuojamas administracinių kliūčių įmonių kūrimui šalinimas, mokesčių individualioms įmonėms mažinimas, verslo kaštų mažinimas, reguliavimo aplinkos supaprastinimas, darbo santykių reforma, finansavimo galimybių gerinimas ir t. t. Komisijos nuomone, judėjimas link verslios visuomenės turėtų būti grindžiamas kliūčių verslo plėtrai mažinimu, rizikos ir atlyginimo už verslumą balansavimu, teigiamo visuomenės požiūrio į verslumą stiprinimu. Lisabonos strategijoje taip pat iškeltas uždavinys, kuris yra orientuotas į palankios aplinkos verslumui kūrimą bei smulkaus ir vidutinio verslo įmonių skatinimą bei plėtrą. EK akcentuoja, jog nuo valstybės teisinės ir ekonominės aplinkos priklauso verslumas ir įmonių veikla, o būtent smulkus ir vidutinis verslas tampa individualių asmenų verslumo įrodymu. Išeina taip, kad iškeltas uždavinys turėtų daryti teigiamą poveikį konkurencingumo stiprinimui ES, nes sąlygų verslumui gerinimas yra teigiamas pasekmes ekonominiam augimui bei užimtumui turintis tikslas.

Ne ką mažiau dėmesio minėtoje strategijoje yra skiriama ir užimtumui. Savo laiku buvo deklaruotas siekis šioje srityje sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų, orientuojantis į 70 proc. užimtumo lygio pasiekimą iki 2010 m. Tinkama užimtumo politika valstybėse-narėse turėtų sudaryti sąlygas kuo lengvesniam įėjimui į darbo rinką bei mobilumui tarp skirtingų profesijų ir geografinių vietovių, priklausomai nuo rinkos poreikių, o ne nuo politinių atskirų šalių interesų (būtent šiuo atžvilgiu ES kol kas atsilieka nuo JAV, kurioje yra didesnis darbo jėgos mobilumas bei užimtumo lygis). Akivaizdu, kad sąlygų lankstesniems darbo santykiams įtvirtinimas, keičiant reguliavimo nuostatas, prisidėtų prie sąlygų užimtumui augti gerinimo. Būtent su nelanksčiu darbo santykių reguliavimu siejamas ir santykinai aukštas nedarbas, ir mažesnis produktyvumas lyginant ES su JAV.

Galima tik dar kartą akcentuoti, jog ankstesniuoju euroentuziazmo laikotarpiu pagrindinis motyvas priimti šią strategiją buvo siekis suteikti postūmį nuo JAV atsiliekančiai ES ekonomikai, sutelkti valstybes-nares įgyvendinti šį tikslą ir glaudžiau derinti vykdomas ekonominės politikos priemones. Tačiau realybė parodė, jog dabartinėje ES, beveik iškart po entuziastingo Lisabonos strategijos priėmimo, politinis apetitas paėmė viršų prieš racionalius ekonominius ketinimus. Galbūt tokie teiginiai ir prieštarauja mūsų vietiniams, Lietuvos, interesams, tačiau pastarosios dvi ES plėtros bangos bei sprendimas pradėti derybas dėl narystės su Turkija, nuošalyje paliekant artimesnes valstybes, tokias kaip, pavyzdžiui, Ukraina, turėjo akivaizdžią politinę potekstę. Pastaroji, savo ruožtu, tinka ne ekonominei, bet geopolitinei strategijai, siekiant regioninės ir politinės ES įtakos plėtros. Tą galima patvirtinti argumentu, jog didžiulės pastangos priimti Sąjungos konstituciją, kuri turėjo padaryti ES vientisu politiniu subjektu tarptautiniuose santykiuose, kažkaip sutapo su tam tikru atitolimu nuo Lisabonos strategijos, teigiant, jog realiai išsikeltų tikslų per nustatytus terminus įgyvendinti nepavyks.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (86)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras