Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Ir vėl riaušės po rinkimų

Tomas Bitinas, politologas
2008 07 08

http://equids.blogspot.com/2008/03/mongolia.htmlProtestai ir riaušės po rinkimų tapo niūria posovietinių valstybių tradicija. Praėjusią savaitę ji pasikartojo Mongolijoje, anksčiau vadintoje 16-ąja Sovietų Sąjungos respublika.

Didelė maža valstybė

Prieš dvejus metus Mongolija pompastiškai pažymėjo Čingischano sukurtos valstybės 800 metų jubiliejų. Legendinis imperatorius mongolams yra ne tik valstybės įkūrėjas, bet ir pagrindinis tautinio pasididžiavimo objektas, tačiau praėjus aštuoniems amžiams po visą Europą gąsdinusių mongolų žygių, šiandien Mongolija retai sulaukia pasaulio dėmesio. Nors valstybės teritorija yra tarp 20 didžiausių pasaulio šalių, šalyje gyvena mažiau nei 3 mln. gyventojų.

Nepaisant stereotipų apie skurdą ir atsiskyrimą nuo pasaulio, Mongolijos ekonomika nuosekliai auga, šalis dalyvauja tarptautinės bendruomenės karinėse operacijose Afganistane ir Irake, tarptautiniai stebėtojai ir ekspertai pripažįsta, kad valstybėje vyksta laisvi ir demokratiški rinkimai.

Tokiais buvo pavadinti ir birželį vykę rinkimai į Mongolijos parlamentą, kuriuos, pirminiais duomenimis, laimėjo Mongolijos liaudies revoliucinė partija; ta pati, kuri valstybę valdė ir gyvuojant Sovietų Sąjungai. Iki šiol didelių protestų dėl to nebuvo, tačiau liepos 1 dieną sostinėje Ulan Batore apie 8 tūkst. protestuotojų pradėjo riaušes opozicijai skelbiant, kad rinkimų rezultatai buvo masiškai suklastoti.

Rusijos ir Kinijos kovos laukas

Kodėl šie rinkimų rezultatai tapo išskirtiniais ir paskatino opoziciją imtis drastiškų veiksmų? Neseniai Mongolijoje buvo atrasti dideli naudingųjų iškasenų, ypač vario ir aukso, klodai. Natūralu, kad didelių kaimyninių šalių kompanijos ir valstybių atstovai susidomėjo galimybėmis eksploatuoti naujas kasyklas.

Mongolijos geografinė padėtis nepavydėtina - iš abiejų pusių ją supa Kinija ir Rusija - valstybės, vienaip ar kitaip lėmusios Mongolijos raidą po Čingischano ir jo palikuonių mirties. Nepriklausomybę nuo Kinijos Mongolija atgavo tik 1921 metais padedama Sovietų Sąjungos, kuri „padėjo“ įtvirtinti komunistinį režimą.

Po Sovietų Sąjungos žlugimo Rusija nebuvo pajėgi daug dėmesio skirti Ulan Batoro kontrolei, tačiau valstybei vadovavo tie patys komunistinės nomenklatūros atstovai, todėl netiesioginė įtaka išliko. Vis dėlto Rusijai daugiau dėmesio skiriant vidaus problemoms spręsti, tvirčiau įsitraukti į Mongolijos reikalus pabandė Kinija, siekianti stiprinti savo įtaką Šiaurės ir Vidurio Azijoje. Dabar jau galima tiksliai pasakyti, kad Mongolija tapo vienu iš Rusijos ir Kinijos kovos dėl galios frontų. Siekis turėti draugišką vyriausybę, užsitikrinti naudingųjų iškasenų pramonės kontrolę ir tokiu būdu turėti įtakos Mongolijoje dabar ir lemia Maskvos bei Pekino veiksmus.

Rusijai ir Kinijai Mongolija nėra pagrindinis azijinės politikos prioritetas, tačiau svarbi įtakos stiprinimo detalė visame Azijos kontekste. Pirmiausia, abi šalys nori dominuoti Centrinėje Azijoje - Uzbekistane, Kazachstane, Kirgizijoje, vyksta netiesioginė kova dėl Sibiro, kur sparčiai auga kiniečių populiacija, kai kuriuose rajonuose jau sudarydama gyventojų daugumą.

Nepaisant konkurencijos yra ir bendras Rusijos ir Kinijos interesas - nė viena iš jų nenori ne tik leisti sustiprėti oponentei, bet ir baiminasi, kad pasinaudojus tarpusavio nesutarimais šioje pasaulio dalyje įsitvirtins Jungtinės Amerikos Valstijos. Todėl ir Rusija, ir Kinija labai akylai seka ir prieštarauja bet kokiems JAV veiksmams - ekonominiams ar kariniams - šiame regione. Žinoma, dviem šalims geriau susitarti tarpusavyje ir pasidalinti įtakos zonomis, nei leisti atsirasti dar vienai konkurentei.

Vėl neapskaičiuotos jėgos

Visą praėjusią savaitę iš Mongolijos plaukė žinios apie demonstrantų ir policijos susirėmimus, įvestą neparastąją padėtį, aukas ir sužeistuosius. Tačiau jau vakar pranešta, kad kariuomenė pasitraukė iš sostinės ir padėtis stabilizavosi.

Toks greitas konflikto sureguliavimas leidžia teigti, kad protestai išties tebuvo kelių ambicijų nepatenkinusių opozicijos atstovų asmeninis pasipiktinimas, o ne visuomenės daugumos protestas prieš valdžios atstovus ar rinkimų rezultatus.

Tuo labiau, kad „protestuotojai“ buvo linkę ne kelti politinius šūkius ar reikalavimus, o „rūpinosi“ bankų ar parduotuvių plėšimais.

Akivaizdu, kad opoziciją remianti Kinija turėjo nuryti karčią piliulę matydama ne tik pralaimėtus rinkimus, kurie sumažino galimybes užsitikrinti priėjimą prie Mongolijos naudingųjų iškasenų, bet ir tai, kaip opozicijos atstovai diskreditavo pačią protesto idėją, paversdami ją tiesiog paprastu vandalizmu. Nuosaiki vyriausybės reakcija ir perteklinės jėgos nedemonstravusios policijos veiksmai greičiausiai tik padidino vyriausybės ir valdančiosios partijos populiarumą. Taigi Kinijos - Rusijos kovoje dėl Čingischano ainių šalies savo pozicijas sustiprino Kremlius. Nereikia abejoti, kad Pekinas bandys pakeisti tokią padėtį.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras