Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Ar priešraketinis skydas būtų naudingas Lietuvai? (16)

Manvydas Vitkūnas
2008 07 10

Aukštų JAV pareigūnų teigimu, jei žlugtų Vašingtono derybos su Varšuva dėl raketų perėmėjų dislokavimo, alternatyva lenkiškajam projektui galėtų būti raketų dislokavimas Lietuvoje.

Išvykęs vizito į JAV, Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas šią savaitę susitiko su itin aukšto rango amerikiečių pareigūnais - viceprezidentu Dicku Cheney’iu, valstybės sekretore Condoleezza Rice ir Pentagono vadovu Robertu Gatesu. Toks išskirtinis amerikiečių dėmesys Lietuvos premjero vizitui – ne atsitiktinis. Nors Lietuvos pareigūnai iki pat vizito pradžios atkakliai neigė, kad tarp kitų klausimų Vašingtone bus aptariama ir galimybė dislokuoti Lietuvoje JAV priešraketinės gynybos sistemos (PRG) elementus, pokalbiai šia tema įvyko.

Kaip praneša „Elta“, Pentagono vadovas R. Gatesas premjerui G. Kirkilui pareiškė, kad „jeigu dabar su Lenkija vedamos derybos dėl gaudomųjų raketų dislokavimo baigtųsi be rezultatų, Lietuva taptų „gera alternatyvia aikštele“ geografiniu požiūriu“. Susitikimo detales paviešino R. Gateso atstovas spaudai Geoffas Morellis. Pasak jo, ministras informavo pašnekovą, kaip realizuojama PRG kūrimo programa, ir pabrėžė, kad Vašingtonas vis dar tikisi susitarimo su Varšuva. „Premjeras leido suprasti, kad jo Vyriausybė pasirengusi apsvarstyti raketų dislokavimo galimybę, ir ministras pareiškė esąs dėkingas už tai“, - sakė G. Morellis.

Taigi JAV aiškiai pasakė Lietuvai, kad mūsų šaliai gali būti siūloma įsileisti strategiškai svarbią JAV karinę bazę, o Lietuva atsakė, kad yra pasirengusi tokią galimybę svarstyti.

Kas gi ta amerikiečių priešraketinės gynybos sistema, populiariai vadinama priešraketiniu skydu, kaip ji veikia ir ką duotų mums tokios bazės įkūrimas Lietuvoje?

Kas ta PRG?

JAV priešraketinės gynybos sistema – tai sudėtingas techninių priemonių, leidžiančių perimti ir sunaikinti priešo raketas, nukreiptas prieš JAV ir jų sąjungininkes, kompleksas. Taip trumpai būtų galima nusakyti PRG esmę.

Kalbant paprastai – jei iš kokios nors Vakarams priešiškos šalies (pvz. Irano ar Šiaurės Korėjos) būtų paleista raketa, ir ji skrietų į JAV, Kanadą ar kitą regioną (pvz. Vakarų ar Vidurio Europą), amerikiečių kosminis palydovas tai užfiksuotų ir perduotų informaciją į priešraketinės gynybos vadavietę, esančią JAV. Iš čia būtų koordinuojami priešo raketos sekimo ir sunaikinimo veiksmai. Skriejančią raketą sektų ne tik kosminiai palydovai, bet ir laivuose bei sausumoje esantys radarai. Kai raketą perimtų ugnies valdymo radaras, link skriejančios raketos būtų paleista raketa perėmėja, nuo kurios atsiskyrusios kovinės galvutės turi numušti atakuojančią raketą. Raketa būtų numušta už tūkstančių kilometrų nuo raketų perėmėjų bazės (tarkime, dislokuotos Lietuvoje) dideliame aukštyje. Didžiuma raketų skeveldrų sudegtų iki nukrisdamos ant žemės.

Šiuo metu JAV PRG svarbiausi objektai dislokuoti Kalifornijoje, Aliaskoje ir kai kuriose Ramiojo vandenyno salose. Amerikiečiai suinteresuoti stiprinti priešraketinį skydą ir patikimai uždengti juo ne tik savo teritoriją, bet ir Europą. Ideali vieta antrajai skydo daliai – Rytų Europos šalys. Dėl ugnies valdymo radaro statybos amerikiečiams iš esmės pavyko susitarti su Čekija, o derybos su Lenkija dėl raketų perėmėjų bazės statybos stringa. Todėl Vašingtonas kaip rezervinį variantą pasirinko Lietuvą. Net jei derybos su Lietuva ir neprasidės, vien jau kalbos, kad Lietuva gali tapti alternatyva Lenkijai, yra puikus būdas paspausti Varšuvą.

Derybos su Lenkija įstrigo, nes Varšuva pareikalavo iš Vašingtono milžiniškų kompensacijų už leidimą statyti raketinę bazę. Iš pradžių lenkai svajojo apie 6 milijardus (vėliau sumažino apetitą iki 2 mlrd.) dolerių bei naujausią amerikietišką ginkluotę savo kariuomenei. Amerikiečiai pareiškė, kad galima kalbėti apie dešimčių ar šimtų milijonų dolerių paramą Lenkijai, bet tik ne apie milijardines sumas.

Kodėl pyksta rusai?

Rusiją amerikiečių priešraketinio skydo statybos Rytų Europoje idėja siutina. Būtent - ne gąsdina, o siutina. O juk bijoti nėra ko – PRG yra išimtinai gynybinio pobūdžio sistema. Ji negali smogti antžeminių smūgių. Ji tik perima ir numuša priešo raketas. Tad grėsmę Rusijai ji gali kelti vienu atveju – jei Rusija sumanytų smogti Vakarams, kas prilygtų košmariško filmo scenarijui ir yra iš esmės neįmanoma.

Šaltasis karas dabar vyksta ne karinėje, bet politinėje bei ekonominėje plotmėse. Tačiau Maskva siunta, ragina Čekijos, Lenkijos, o dabar jau ir Lietuvos politikus susimąstyti, ką jie daro, kaip jie rizikuoja pabloginti santykius su Rusija. Panašius raginimus jau girdėjome, stodami į NATO. Tada, kaip ir dabar, kaip atsaką į NATO pajėgų plėtrą jie žadėjo didinti karinę grupuotę Kaliningrado srityje. Tačiau Kaliningrado sritis ir taip dar nuo sovietmečio yra labiausiai militarizuotas Europos regionas. Kaip jie stiprins Kaliningrado grupuotę: įves dar keliolika tūkstančių pėstininkų, besirengiančių smogti NATO šalims? Nesąmonė, nes tokio smūgio nebus.

Juk Kremliuje sėdi ne bepročiai. Dislokuos taktinį branduolinį ginklą? Vėlgi neaišku, kokiu tikslu. Rusija savo vakarinėse srityse turi pakankamai karinių dalinių, disponuojančių ginklais su branduoliniais užtaisais. Vienintelis dalykas, ką rusai padarytų Kaliningrade – pasistatytų galingą radioelektroninio šnipinėjimo bazę, kuri sektų amerikiečių PRG bazės Lietuvoje arba Lenkijoje veiklą. Rusai nebijo amerikiečių PRG, nes ji iš principo nekelia jokios grėsmės Maskvai, nebent ši pradėtų branduolinį karą. Tačiau rusus siutina, kad jų tradiciniai oponentai amerikiečiai turi stiprias pozicijas Baltijos šalyse ir Vidurio Europoje, kurios ilgą laiką buvo rusų okupuotomis teritorijomis ar bent jau įtakos sfera. Netgi kai Zoknių aviacijos bazę buvo nuspręsta paversti nedidelę NATO oro policijos misiją aprūpinančia baze, rusai mušė pavojaus varpais, o vėliau nutilo. Taip būtų ir nusprendus Lietuvoje dislokuoti PRO sistemos raketas: iš pradžių daug triukšmo, o vėliau – susitaikymas ir agresyvaus tono prislopinimas.

Tinkamos vietos – Šiaurės Lietuvoje?

Derybos su Lietuva dėl PRG bazės statybos dar neprasidėjo, ir neaišku, ar išvis prasidės. Gal amerikiečiai pagaliau susitars su lenkais, o gal naujasis JAV prezidentas (jei juo taps ne konservatorius Dž. Makeinas, bet respublikonas B. Obama) kuriam laikui nuspręs pristabdyti PRG elementų dislokavimą Rytų Europoje. Visgi labai svarbu, kad, jei derybos prasidės, Lietuvos pusė laikytųsi kelių esminių principų. Pirmiausia – amerikiečiai turi suteikti techninio ir ekologinio saugumo garantijas, kad aplink bazę atsidursiančių gyvenviečių žmonės jaustųsi saugūs. Antra – atlygis Lietuvai už bazių įsileidimą. Tai galėtų būti ne tik ekonominė pagalba, techninė parama Lietuvos kariuomenei, bet ir politiniai sprendimai (pvz. dėl bevizio režimo taikymo į JAV vykstantiems Lietuvos piliečiams). Svarbu nenusipiginti, bet ir neužsiplėšti per daug, kad neatsitiktų kaip besotišką apetitą pademonstravusiems lenkams.

Esminis dalykas, kalbant apie galimybę dislokuoti PRG bazę vienoje ar kitoje vietovėje, – viešumas. Jei derybos su amerikiečiais prasidės, būtina nuolat, žmonėms suprantama kalba aiškinti, kas tas priešraketinis skydas, kaip jis veikia. Antraip rezultatas bus kaip Lenkijoje: pasklido gandai, kad šios raketos bus su branduolinėmis galvutėmis, skleidžiančiomis radiaciją (nesąmonė), kad raketų numušinėjimas vyks tiesiog virš bazių, ir skeveldros kris ant gyventojų galvų (antra nesąmonė). Žmones gąsdina tai, ko jie nepažįsta ir nežino. Todėl visuomenės informavimas turėtų tapti prioritetu.

Bazės įkūrimas Lietuvoje atneštų mūsų kraštui ir ekonominės naudos. Bazes aptarnautų gausus amerikiečių personalas. Vakarų šalių patirtis rodo – miestai, šalia kurių yra JAV bazės, gauna didelės ekonominės naudos ir nemenkų įplaukų į paslaugų, prekybos sektorių.

Kur tokia bazė Lietuvoje galėtų būti dislokuota? Atsižvelgiant į vietas, kurios buvo numatytos Lenkijoje, galime pamodeliuoti ir potencialias raketų aikšteles Lietuvoje. Lenkijoje vietos bazei buvo ieškoma toliau nuo sienos su Kaliningrado sritimi ir Baltarusija (kad apsunkintų šių šalių žvalgybos darbo, nes galimi radioelektroniniai trikdžiai). Buvo parinktos vietos netoli veikiančių karinių aerodromų bei viena nenaudojama aviacijos bazė. Lietuvoje tokios vietos galėtų būti netoli Šiaulių, kur yra bazės statybos ir eksploatavimo aprūpinimui patogus Zoknių karinis aerodromas, arba Pajuostis prie Panevėžio, kuriame esantį karinį aerodromą mūsų kariuomenė naudoja minimaliai. Tačiau kol kas tai tik teorinės prielaidos. Gal amerikiečiai dar susitars su lenkais. Be to, kaip galimos raketų dislokavimo vietos greta Lietuvos minimos Rumunija, Čekija ir geografiškai mažiau paranki Didžioji Britanija.

Ar reikia skydo?

Baigiant belieka atsakyti į klausimą: ar priešraketinio skydo statyba Rytų Europoje būtų naudinga Lietuvai. Atsakymas vienareikšmis: taip. Įsileidusi tokį objektą, Lietuva taptų strategiškai svarbia JAV partnere.

Be to, Lietuvai, kaip ir kitoms NATO šalims, turi rūpėti apsauga nuo potencialiai galimo sunkiai prognozuojamų ir agresyvių šalių smūgio. Jo tikimybė neramiame šių dienų pasaulyje išlieka nuolatos. Turint galvoje, kad situacija Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Korėjoje labai nestabili, PRG stiprinimas pagrįstai yra laikomas vienu JAV gynybos politikos prioritetų, kuris neturėtų būti svetimas ir Vašingtono sąjungininkams Europoje. Ne atsitiktinai NATO vadovybė išreiškė pritarimą PRG elementų dislokavimui Europoje. Ir ne taip jau svarbu, Lietuvoje, Lenkijoje ar Didžiojoje Britanijoje bus dislokuotos raketos perėmėjos. Skydą statys ir eksploatuos amerikiečiai, bet jis saugos visą Vakarų pasaulį.

Svarbu suvokti, kad JAV yra vienos ištikimiausių ir nuosekliausių mūsų sąjungininkių, nuo kurių saugumo didele dalimi priklauso ir mūsų saugumas. Jei PRG stiprinimas leis saugiau jaustis žmonėms Niujorke ar Londone, saugiau jausimės ir Vilniuje. Priešinti europinius ir transatlantinius saugumo interesus būtų klaida. Jie, kaip paprastai, ne prieštarauja, bet papildo vieni kitus.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 16)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras