Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Rinkimai Prancūzijoje: kairysis „moteriškasis“ pjūvis (II)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2007 01 25

Pirmoji straipsnio dalis

http://www.elsevier.nl/nieuws/buitenland/artikel/asp/artnr/126385/„Moteris – prezidentė? Kodėl gi ne?“, – rašė laikraštis „The Financial Times“ po to, kai praėjusių metų pabaigoje Prancūzijos socialistų partija savo kandidate į balandžio 22 d. įvyksiančius rinkimus iškėlė 53 metų politikę Segolen Ruajal (Segolene Royal). Ji susirungs su centro dešiniųjų atstovu, dabartiniu šalies vidaus reikalų ministru, Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy). Pastarasis kandidatas sausio 28 d. švęs 52-ąjį gimtadienį…

Šį kartą –  keletas politikos apžvalgininko Česlovo Iškausko nepolitinių įžvalgų apie socialistų kandidatę.

Feminizmo era tęsiasi?

Kaip pastebėjo šiaip jau gana rimtas britų verslo dienraštis „The Financial Times“, Europoje vyksta daug ką stebinantis politikos lyderių feminizacijos procesas. Pirmą žingsnį žengė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, įveikusi nuolat vyriškus cigarus traukiantį Gerhardą Šrioderį (Gerhard Schroeder), kuris po atsistatydinimo pasirinko irgi vyrišką V. Putino draugiją ir ne mažiau atkaklumo reikalaujančią Rusijos „Gazprom“ vieno iš valdytojų kėdę. Derėtų prisiminti ryžtingąją Suomijos prezidentę Tarją Halonen, pernai pirmininkavusią ES, arba Latvijos vadovę Vairą Vykę Freibergą, kuri pretendavo net į Jungtinių Tautų Generalinės Sekretorės postą.

Jeigu paieškosime toliau, tai neverta užmiršti Čilės prezidentės Mišelės Bačelės (Michelle Bachelet), taip pat kovą už Baltuosius rūmus pradėjusios buvusio JAV prezidento žmonos senatorės Hilari Klinton (Hillary Clinton) arba valstybės sekretorės Kondolizos Rais (Condoleezza Rice), o gal ir Liberijos prezidentės Elen Džonson Sirlif (Ellen Johnson Sirleaf), Filipinų – Glorijos Arojos (Gloria Arroyo), Bangladešo ir Naujosios Zelandijos ministrių pirmininkių Begum Chaledos Zijos (Begum Khaleda Zia) bei Helenos Klark (Helen Clark) ir t. t. Jos papildo ryškiausias praėjusio amžiaus valdančiojo feminizmo žvaigždes Margaretą Tečer (Margaret Thatcher) ir Goldą Meir (Golda Meir), kurių viena buvo vadinama britų konservatorių „geležine ledi“, o kita – „žydų monolitu“, taip pat ir Indijos įžymybę Indirą Gandi (Indira Gandhi).

Kaip rašo verslo laikraščio apžvalgininkas Gideonas Rachman (Gideon Rachman), „moteriško prisilietimo“ argumentas taikytinas daugiau socialinei politikai, tačiau kodėl gi JAV ar Prancūzijos rinkėjai moterims negalėtų patikėti ir branduolinio ginklo paleidimo mygtuko? 

Kas yra „silpnoji lytis“ Prancūzijoje?

Segolen Ruajal pasiryžusi tapti pirmąja šalies istorijoje moterimi prezidente. Jei taip atsitiks, tai kairieji pirmą kartą po 12 metų vėl sugrįš į Eliziejaus laukus. Apskritai Prancūzijoje moterys tik 1944 m. gavo rinkimų teisę ir tik 2000 m. įsigaliojo tvarka, pagal kurią partijos rinkimų sąrašuose vyrų ir moterų turi būti po lygiai. Tačiau šiandieninėje Prancūzijoje, kaip juokaujama Paryžiuje, daugumą vietų Nacionalinėje Asamblėjoje užima „silpnoji lytis“ – vyrai, o moterų čia tėra 12 proc. Palyginimui: Didžiosios Britanijos Atstovų rūmuose jų dalis sudaro 20 proc., o Švedijos parlamente – net 45 proc.

Taip, iš tiesų socialistų kandidatė sutinka, kad jai nereikia priartėti prie branduolinio mygtuko ar spręsti neišsprendžiamas užsienio politikos problemas. Ji – „triguba“ ministrė, savo populiarumą palaikanti ir be didžiosios politikos. Ji, kaip pastebi „The Economist“, netgi vengia viešai diskutuoti apie valstybės ekonomiką, biudžetą, užsienio politiką, nes čia yra pakankamai nenuosekli. Jos anglų kalba neideali, argumentai gana naivūs. Pavyzdžiui, Segolen vieną kartą kritikuoja 35 valandų darbo savaitę, kitą kartą sako, kad pritaria dabartinei užimtumo sistemai.

Tad kuo gi ji žavi? 

Seksas ir politika: tai prancūziška...

Šiuo metu Segolen Ruajal augina keturis vaikus. Kai vienas iš jos varžovų socialistų partijoje, buvęs premjeras Loranas Fabiusas (Laurent Fabius) viešoje diskusijoje, pats nenorėdamas varžovę išreklamuoti, paklausė oponentės, kas augins jos vaikus, kai ši taps valstybės vadove, Segolen atšovė: „vaikai – tai mūsų valstybės ateitis, ir aš jų niekada nepaliksiu“. Prancūzams tai patinka. Rinkėjai pavargo nuo vyrų tiesmukiškumo, veidmainiavimo, didžiosios pasaulinės politikos prioritetų pasirinkimo. Štai kodėl S. Ruajal, kaip pastebi italų „La Repubblica“, tarsi nuginkluoja kitus oponentus ir jie pasiryžę užleisti kelią trapiai, populiariai moteriai.

Įdomų priešrinkiminio „prancūziškojo“ populiarumo aspektą laikraštyje „The New York Times“ nagrinėja 390 puslapių knygos „Sexus politicus“ autoriai. „Seksas ir politika“, – daro išvadą prancūzų tyrinėtojai, – „likus iki prezidento rinkimų vos keliems mėnesiams, yra patikimas sėkmės receptas“. Jų nuomone, seksas – tai pilietinis imperatyvas. Tai jokiu būdu ne yda, ne politiko kaip suviliotojo pristatymas, o politinio gyvenimo realybė. Kai kurie Prancūzijos lyderiai mirė tiesiog meilužių pataluose... Bet po Šarlio de Golio (Charles de Gaulle) disciplinuoto gyvenimo tiek Žiskaras Destenas (Giscard d’Estaing), tiek Fransua Miteranas (Francois Mitterrand), o ką jau bekalbėti apie dabartinį šalies vadovą Žaką Širaką (Jacques Chirac), neatsisakydavo malonių prancūzių draugijos... Ir štai, sausį agentūros „TNS Sofres“ ir „Le Figaro“ atlikti visuomenės nuomonės tyrimai parodė, kad tik 17 proc. prancūzų nebalsuotų už tuos kandidatus, kurie turi nesantuokinių ryšių.

Apie šią Segolen Ruajal gyvenimo pusę spauda rašo nedaug. Tik tas pats „Le Figaro“ primena, kad keturių vaikų motina gyvena nesusituokusi su socialistų partijos pirmuoju sekretoriumi Fransua Holandu (Francois Hollande). Ar pasikeis visuomenės nuostatos, jeigu ji taps Prancūzijos prezidente? Vargu, nes prancūzams reikia jau kitokios žvaigždės, negu ji spindėjo per visus 60 pokario metų ir, jeigu norite, nuo pat skandalingųjų prancūzų monarchės Marijos Antuanetės (Marie Antoinette) laikų... 

***

Per būsimus rinkimus prancūzai gali išsirinkti politiką su dar vienu įdomiu bruožu: šalis dar neturėjo prezidento, kurio šaknys nebūtų Prancūzijoje. Nikolia Sarkozi yra vengrų kilmės ir turi žydiško kraujo, S. Ruajal gimusi Dakare (Senegalas). Ji buvo ketvirta aštuonių vaikų šeimoje.

Bet tai irgi ne problema. Pasak savaitraščio „The Economist“, Segolen Ruajal įvaizdis – žavinti šypsena, balta šviečianti apranga – tarsi simbolizuoja, kad vienos didžiausių Europos valstybių pilkų vyrų politikų padangę nušvies ryški ir tauri asmenybė.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras