Rumunija ir Bulgarija tapo pilnateisėmis ES narėmis. Slovėnija prisijungė prie eurozonos (dabar jau trylika valstybių: Belgija, Vokietija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Airija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Austrija, Portugalija, Suomija ir Slovėnija). Lietuva pasirašė visas reikalingas sutartis, kad būtų galima prisijungti prie Šengeno erdvės (dabar beliko jas visas išpildyti ir tapsime pilnateisiais Šengeno erdvės nariais). Visa tai tapo realybe ES laikrodžiui mušant dvyliką ir gruodžio 31-ajai tampant sausio 1-ąja.

Atrodo, pasikeitimų pasitinkant naujuosius nemažai, bet tai dar ne viskas. Pastarojo pusmečio sprendimai (tame tarpe ir naujosios biudžetinės perspektyvos 2007-2013 metams patvirtinimas) priimti pirmininkaujant Suomijai. Sausio 1-osios ryte Suomijos pirmininkavimas baigėsi – vieta užleista Vokietijai.

Vokietijai šis pirmininkavimas – 12. Nuo ankstesniųjų skiriasi ne tik tuo, kad išaugo ES narių skaičius, prasiplečiant interesų ratui. Kartu su Vokietija, dar dvi šalys dalyvaus šiame procese – Portugalija ir Slovėnija. Tai leis užtikrinti politinės perspektyvos tęstinumą ne šešis mėnesius, kaip buvo įprasta iki šiol, bet aštuoniolika. 

Ką reiškia pirmininkavimas? 

Pirmininkavimas ET – pirmininkavimas ES. Pirmininkaujanti valstybė dalyvauja visuose politiniuose įvykiuose. Tai – ne tik nauda pirmininkaujančiai valstybei (sukamasi pačiame politinių įvykių sūkuryje), bet ir svarbus  įpareigojimas bei valstybės išbandymas (pirmininkaujančios valstybės aparatą užgriūva didelė administracinė našta, ką ypač jaučia mažesnės valstybės-narės).

Pirmininkavimo istorija prasidėjo drauge su EB įsteigimu 1957 m., kada Taryba buvo laikoma viena svarbiausių institucijų. Pasirašant steigimo sutartis buvo manoma, kad Tarybos, tuo pačiu ir pirmininkavimo, galios turi būti palaipsniui mažinamos. Tiesa, šis procesas pastebimas tik paskutiniais metais, nes iki Amsterdamo sutarties Tarybos galios buvo vis didinamos. Posėdžiai dažniausiai vyksta Briuselyje arba Liuksemburge, bet taip pat neišvengiami posėdžiai ir pirmininkaujančioje šalyje (Vokietijoje numatoma surengti 14 ministrų susitikimų per šešis pirmininkavimo mėnesius).

Pirmininkavimas vyksta rotacijos principu, kada pirmininkaujanti valstybė keičiasi kas šešis mėnesius (liepos 1 d. ir sausio 1 d.). Šis Vokietijos pirmininkavimas išsiskiria tuo, kad Tarybos veiklos programa sudaryta ne šešiems mėnesiams, kaip buvo iki šiol, bet aštuoniolikai. Siekiant užtikrinti politikos nepertraukiamumą ir lengvesnį pirmininkavimo perėmimą, drauge su Vokietijos pirmininkavimo gairėmis, numatytos ir Portugalijos (pirmininkaus 2007 m. antrąjį pusmetį) bei Slovėnijos (pirmininkausiančios 2008 m. pirmąjį pusmetį) politikos gairės.

Taryba glaudžiai bendradarbiauja su EK ir EP. Pirmininkaujanti valstybė turi užtikrinti, kad valstybių-narių bendradarbiavimas ES institucijose vyktų sklandžiai. Taip pat atlikti ET atstovo kitose ES institucijose bei santykiuose su trečiosiomis šalimis ar tarptautinėmis organizacijomis, vaidmenį. Pirmininkavimo pradžioje valstybė pristato savo programą, o pabaigoje pateikia galutinę pirmininkavimo ataskaitą. 

Pirmtakės palikimas 

Prieš perimant pirmininkavimą Vokietijai, ET vadovavo Suomija. Pagrindinis Suomijos tikslas – „kad Europa judėtų pirmyn. Per ateinančius šešis mėnesius mes norime parodyti, kad kalbėdami apie rezultatų Europą, mes nejuokaujame; <...> po šešių mėnesių tikrai galėsite įsitikinti, kaip tai atrodo realybėje“ (Suomijos ministras pirmininkas Matis Vanhanenas).

Suomija siekė stiprinti ES teisinės sistemos darbą ir atitikimą konkretiems poreikiams. Deklaruota, kad dėmesys turi būti kreipiamas į pilietinę visuomenę, vidaus rinką bei užsienio ryšius. Neužmirštama ir ES plėtra (pirmininkavimo pabaigoje priimta naujoji plėtros strategija, kada dėmesys fokusuojamas į Rytų Balkanus ir Turkiją) ir kt.

Besibaigiant pirmininkavimui, Suomija gali didžiuotis, kad buvo priimtas sprendimas dėl Bulgarijos ir Rumunijos priėmimo į ES  nuo 2007 sausio 1 d. Aktyviai spręstas Turkijos narystės klausimas, priimtas sprendimas suspenduoti Turkijos narystės derybas dėl neįvykdytų derybinių punktų dėl demokratijos ir pilietinių teisių įtvirtinimo šalyje (Turkijos ir Kipro konfliktas – pagrindinis aspektas). Taryba patvirtino ES energetinio saugumo atsakingų šalių tikslą, prie kurio prisijungti buvo pakviestos visos šalys narės. Tai padaryti turėtų iki 2007 m. sausio 31 d. Tinklas pradėtų pilnavertiškai funkcionuoti jau 2007 m. pirmoje pusėje. Nemažai sprendimų priimta bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis, Europos saugumo bei gynybos politikos klausimais, pvz.: ESDP planuojamos ateities operacijos Kosove, taikos užtikrinimo Indonezijoje procesas ir stebėjimo misija Ačehe, masinio naikinimo ginklų kontrolės sukūrimas.

Taigi Suomijos pirmininkavimas pasižymėjo indėliu į bendros pilietinės saugumo bendruomenės kūrimą. Europa tikrai nestovėjo vietoje. Ypač kalbant apie pilietinių teisių ir laisvių gynimą bei užtikrinimą ne tik valstybėse-narėse, bet ir trečiosiose šalyse (demokratinių normų nesilaikymas sustabdė ir Turkijos narystės siekimą). 

Artimiausi aštuoniolika mėnesių: kas bus? 

Artimiausius šešis mėnesius Vokietija pirmininkaus visiems valstybių vadovų ar jų delegatų susitikimams (nesvarbu, ar jie vyks Briuselyje, Liuksemburge ar Vokietijoje. Numatoma, kad Vokietija surengs daugiau nei 140 ministrų lygio susitikimų).

Ši pirmoji aštuoniolikos mėnesių programa rengta glaudžiai bendradarbiaujant su EK, o galutinis programos suderinimas (ypač dėl pagrindinių politikos krypčių bei užsienio politikos prioritetų) įvyko gruodžio 11 d. 

Pagrindinės programos kryptys: ES reformacijos ir konstitucijos įteisinimo procesų tąsa, Lisabonos strategijos tolimesnis įgyvendinimas, bendrosios rinkos, saugumo bei teisėtvarkos įgyvendinimo tęsimas. Pirmininkaujančios valstybės pažymi, kad numatomos politikos prioritetai – prieš tai vykdytos politikos tąsa. Norima užtikrinti visų krypčių pastovų progresą. Taip pat svarbus aspektas – užsienio politikos klausimai, didelis dėmesys skiriamas saugumo politikai, tarptautinei prekybai bei ekonomikos ir vystymosi glaudinimui.

Didelis dėmesys skiriamas Rumunijos ir Bulgarijos pilnavertei integracijai į ES bei visų ES narių prisijungimui prie Šengeno erdvės bei eurozonos. Taip pat stiprinami santykiai su trečiosiomis šalimis bei kaimynystės politika. Pabrėžiamas ir tarpkultūrinis bendradarbiavimas, kuris svarbus bendro europinio identiteto formavimui. Be pastarojo Europos Sąjungos ateitis vargiai gali būti sėkminga, nes politikos „iš viršaus į apačią“ tęstinumas gali smarkiai sušlubuoti, jei ES piliečiai ir toliau pripažins tik nacionalinius interesus, o euroskepticizmas turės gana tvirtas pozicijas. 

Kokio rezultato reikėtų laukti po aštuoniolikos mėnesių? Atsižvelgiant į tai, kad Tarybai reikalingos institucinės vidaus reformos (kaip, beje, ir kitoms ES institucijoms), ši iniciatyva sveikintina. Taip užtikrinamas politikos tęstinumas (turime politikos gaires ne pusei metų, bet aštuoniolikai mėnesių). Kyla klausimas, ar nebus siekiama „permesti“ įsipareigojimus po to seksiančiai valstybei. Iki šiol „nepatogūs“ politiškai klausimai būdavo gana dažnai vilkinami iš viso nepriimant arba priimami pačioje kadencijos pabaigoje. Nė viena pirmininkaujanti valstybė nenori gadintis savo politinės reputacijos tiek europiniu, tiek nacionaliniu mastu.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.