Baltarusijos paradoksai: po sprogimo Minsko centre praėjusį penktadienį autoritarinio režimo šalies prezidentas A. Lukašenka giria demokratinę opoziciją ir smerkia komunistus.

Praėjusį penktadienį Minsko centre Nepriklausomybės dienai skirto koncerto metu nuaidėjo sprogimas. Žuvusiųjų nebuvo, tačiau sužeista apie penkiasdešimt žmonių. Netoli sprogimo vietos buvęs A. Lukašenka nenukentėjo. Iškart pradėta kalbėti apie teroro aktą, tačiau baudžiamoji byla iškelta pagal baudžiamojo kodekso straipsnį „chuliganizmas“. Iškilo daugybė mįslių: kam naudingas šis sprogimas, kas jį organizavo ir kokių priemonių imsis A. Lukašenka: susodins į kalėjimus paskutinius laisvėje likusius opozicijos lyderius? Kaip bebūtų keista, bent kol kas nieko panašaus nevyksta. Atvirkščiai, A. Lukašenka giria opozicijos laikyseną šių įvykių fone ir smerkia dėl sprogimo prezidentą apkaltinusius komunistus.

Kas sprogdino Minske?

Nors situacija Baltarusijoje nuolat įtempta, sprogimas Minske buvo visiškai netikėtas. Pirmas klausimas: kas jį surengė?

Demokratinė opozicija tikrai neplanavo ir nesurengė šio teroro akto: jai vadovauja protingi ir atsakingi žmonės. Bet kurį diktatorių galima pabandyti nužudyti, tačiau teroras niekada neveda į demokratiją. Taigi versija, kad sprogimą surengė demokratinė opozicija, galime iškart atmesti: Baltarusijos liaudies fronto lyderiai – ne tokie žmonės, kurie bandytų susprogdinti A. Lukašenką kartu su dešimtimis nekaltų bendrapiliečių.

Kita versija: A. Lukašenkos nurodymu teroro aktą surengė Baltarusijos specialiosios tarnybos. Iš pirmo žvilgsnio ji, atrodytų, labiau tikroviška. Scenarijus paprastas: diktatorius apkaltina dėl teroro akto opoziciją ir beveik galutinai su ja susidoroja, fabrikuodamas bylas ir kišdamas į kalėjimus opozicijos lyderius. Tačiau po sprogimo A. Lukašenkos reakcija buvo priešinga: demokratų jis nė pirštu nepalietė. Taigi ir ši versija – silpna.

Trečia versija, apie kurią prabilta Baltarusijoje: A. Lukašenką norėjo nužudyti Vakarų šalių specialiųjų tarnybų agentai. Vėlgi nepagrįstas spėjimas: teroro aktas surengtas pernelyg nemokšiškai, sprogmuo silpnas ir padėtas pernelyg toli nuo prezidento buvimo vietos. Profesionalai taip nedirba. Ir Vakarų šalims prezidento, kad ir diktatoriaus, nužudymas tikrai nepadėtų sukurti demokratinės Baltarusijos valstybės. Ne smurtu, o tik taikiais būdais Vakarai siekia ugdyti Baltarusijoje demokratiją.

Taigi klausimas, kas surengė sprogimą, lieka atviras.

Supykdė komunistai

Oficiali Aleksandro Lukašenkos reakcija buvo pakankamai netikėta. Užuot apkaltinęs demokratus (kaip buvo padaryta 2005 m. po sprogimo Vitebske, kai taip ir nenustačius išpuolio kaltininkų, buvo teisiami demokratinių jaunimo organizacijų atstovai, pas kuriuos rasta ne sprogmenų, o baltarusiškų tautinių vėliavų ir opozicinės literatūros), šįkart A. Lukašenka pasirodė nuosaikus jų atžvilgiu. Jį kur kas labiau įsiutino kita, nedemokratinė opozicija, – komunistai. Spaudos konferencijoje A. Lukašenka sakė:

„Aš lyginu du mūsų vadinamosios opozicijos sparnus: komunistus, vadovaujamus Kaliakino, ir Baltarusijos liaudies frontą. Anksčiau gi pešėsi! Dabar, atrodo, - vienoje stovykloje. Ir žiūrėkite, kokie jų vertinimai. Kas mane pribloškė? Baltarusijos liaudies frontas paskelbė apgailestavimą, užuojautą, ir, kaip įprasta, kreipėsi į valdžią, ragindamas išsiaiškinti įvykio aplinkybes. O ką pareiškė komunistų lyderis? Aš perskaičiau: pasirodo, tai buvo provokacija, ir neatmetama, kad tai buvo valdžios provokacija (tarsi valdžia rengtų teroro aktą prieš save)... Čia jau fašistinė ideologija!“

Oficiozas kaltina demokratus

Baltarusijos liaudies frontas po sprogimo pareiškė, kad yra niekuo dėtas, ir paragino valdžią nenaudoti šio įvykio tolimesniam laisvės bei demokratijos ribojimui ir politinių oponentų persekiojimui. Tačiau, nepaisant šių pareiškimų bei palyginti nuosaikios A. Lukašenkos reakcijos, jo administracijos oficiozas – laikraštis „Sovietskaja Bielorusija – Belarus segodnia“ – nedelsdamas užsipuolė demokratus:

„Diena iš dienos, metai iš metų politikai ir jiems padlaižiaujantys žurnalistai be gailesčio kiršiną tolerantišką Baltarusijos visuomenę. Nenuilsdami, energingai ir išradingai jie siundo vienus baltarusius prieš kitus. Jiems, „nesutaikomiesiems“, tūkstantį ir vieną kartą buvo sakoma: netvirkinkite jaunimo, neugdykite smogikų, juk mes – baltarusiai, ir mums nėra ko dalinti. Sprogimą aikštėje penktadienį galima laikyti žalingu ir (didžiausiam apgailestavimui!) logišku neapykantos propagavimo vaisiumi“, - be išlygų opoziciją kaltina laikraštis.

Terorą vadina chuliganizmu

Dar vienas klausimas, kylantis po išpuolio Minske: kodėl toks sprogimas, sužalojęs pusšimtį žmonių, oficialiai neįvardijamas kaip teroro aktas, o tik kaip chuliganizmas. Į jį atsakyti lengviau. A. Lukašenka siekia Baltarusijoje sukurti absoliučios tvarkos ir totalios kontrolės regimybę. Teroro aktas griauna šią regimybę ir rodo, kad ne viską prezidentas ir galingos represinės struktūros šalyje geba kontroliuoti. Todėl pripažinti teroro akto valdžia nenori ir linkusi sprogimą vadinti „chuliganišku išpuoliu“.

Iškart po sprogimo Baltarusijos KGB, prokuratūra ir milicija pradėjo tyrimą. Įdomu, kad A. Lukašenka, praėjus vos kelioms minutėms po sprogimo, pats buvo įvykio vietoje ir pradėjo vadovauti atskubėjusiems milicininkams. Vėliau jis ir milicijos, ir saugumiečių veiksmus, užtikrinant viešąją tvarką renginio metu, įvertino kaip nepatenkinamus, o Baltarusijos saugumo tarybos valstybės sekretorių Viktorą Šeimaną pagrasino atleisti iš užimamų pareigų. Tai paskatino dar vienos sprogimo versijos atsiradimą. Kalbama, kad tai gali būti Baltarusijos jėgos struktūrų aršios vidinės kovos vaisius. Bomba, padėta Minsko centre, neabejotinai gali nuskraidinti iš savo postų vidiniams konkurentams nepalankius milicijos arba saugumo vadovus.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.