Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Lietuva
 
  Lietuvos Rytų politika: 2007 metų laimėjimai (II) (2)

Povilas Žielys
2008 07 21

Pirmojo straipsnio dalis

Kiekviena valstybė savo užsienio politika siekia ne tik skleisti pasaulyje savas vertybes, bet ir ekonominės naudos. Ne veltui į užsienio vizitus su aukščiausiais šalies pareigūnais dažnai vyksta ir gausios verslininkų delegacijos.

Lietuvos užsienio politikos formuotojai tikisi, kad aktyvi mūsų šalies Rytų politika* leis sustiprinti prekybos ryšius su Ukraina, Moldova, Gruzija ir paruoš dirvą Lietuvos verslininkų investicijoms tose valstybėse. Šio straipsnio tikslas – įvertinti, kiek buvo pasistūmėta šioje srityje 2007 metais.

Korupcijos išrauti nesiseka

Lietuvos verslininkai yra ne kartą viešai kalbėję, kad nuo Ukrainos rinkos juos atbaido išsikerojusi ukrainiečių valdininkų korupcija. Ne ką geresnė padėtis ir Moldovoje bei Gruzijoje. ES valstybės, tarp jų ir Lietuva, bendradarbiaudamos vidaus reikalų ir teisingumo srityse siekia sumažinti korupcijos lygį Rytų Europoje ir taip paruošti dirvą vakariečių investicijoms.

Ar 2007 m. pavyko pasiekti, kad korupcijos lygis Ukrainoje, Moldovoje ir Gruzijoje nors šiek tiek sumažėtų? Vertinant pagal tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ duomenis, kova su korupcija santykinai sėkminga buvo vienintelėje Gruzijoje, o Ukrainoje ir Moldovoje padėtis netgi pablogėjo.

„Transparency International“ kasmet reitinguoja pasaulio šalis pagal korupcijos suvokimo indeksą (KSI), kuris pateikiamas skalėje nuo 1 iki 10, kur 1 reiškia didžiausią, o 10 – mažiausią korupcijos lygį. Gruzijos KSI 2007 m. pastebimai padidėjo: nuo 2,8 iki 3,4 (79 vieta pasaulyje). Ukrainos ir Moldovos KSI, priešingai, 2007 m. sumažėjo: Ukrainos nuo 2,8 iki 2,7 (118 vieta), o Moldovos – nuo 3,2 iki 2,8 (111 vieta). Palyginimui galima pateikti Lietuvos KSI – 4,8 (51 vieta).

Rytų Europos rinkos dar neatsivėrė

Vienas iš Lietuvos vykdomos Rytų politikos uždavinių – atverti Rytų Europos valstybių rinkas lietuviškoms prekėms. Vertinant laimėjimus šioje srityje, galima pasitelkti Statistikos departamento duomenis apie Lietuvos eksportą.

Iš karto būtina išskirti Ukrainą, kuri yra viena svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių už ES ribų. Lietuvos eksportas į Ukrainą viršija 1 mlrd. litų per metus. Per 2007 m. šis rodiklis padidėjo 170 mln. litų: nuo 1,005 iki 1,176 mlrd. litų. Žinoma, galima diskutuoti, ar prie to prisidėjo aktyvi Rytų politika, bet neabejotina, kad stiprinti ryšius su Ukraina Lietuvai yra ekonomiškai naudinga.

Visai kitaip atrodo prekybos su Moldova ir Gruzija statistika. Galima pasidžiaugti, kad lietuviškų prekių eksportas į abi šalis per 2007 m. padidėjo: į Moldovą nuo 42,4 iki 55,4 mln. litų, o į Gruziją nuo 16,7 iki 38 mln. litų. Tačiau vertinant bendrame kontekste, šioms dviem Rytų Europos šalims tenka tik labai maža dalis Lietuvos eksporto. Įdomumo dėlei galima paminėti, kad Lietuvos eksportas į žemėlapyje sunkiai randamą Džibutį 2007 m. siekė 56,5 mln. litų – daugiau nei į geografiškai ir politiškai artimesnę Moldovą ar Gruziją.

Verslas įžengė tik į Ukrainą

Lietuvos užsienio politikos formuotojai mėgsta kalbėti ir apie mūsų šalies verslininkų žygį į Rytus, t. y. tiesiogines investicijas Rytų Europos šalyse. Tačiau realybė yra tokia, kad Lietuvos verslas kol kas mėgina įsitvirtinti tik Ukrainoje.

Statistikos departamento duomenimis, tiesioginių Lietuvos investicijų kiekis Ukrainoje per 2007 metus šoktelėjo nuo 268,4 iki 378 mln. litų. Atsižvelgus į palyginti ribotas Lietuvos verslo galimybes, tai galima vertinti kaip labai gerą rezultatą.

Vis dėlto į kitas „naująsias demokratijas“ mūsų šalies verslas dar neįžengė. Moldovoje Lietuvos tiesioginių investicijų nebuvo nei 2006, nei 2007 metais. Gruzijoje 2007 m. pabaigoje Lietuva investavo 10 tūkst. litų, bet toks juokingai mažas investicijų kiekis dar nėra ženklas, kad Lietuvos verslininkai jau įžengė ir į šią šalį.

Vamzdžiai Lietuvą aplenkia

Dar vienas Lietuvos vykdomos Rytų politikos tikslas – didinti mūsų šalies energetinį saugumą. Tikimasi, kad bendradarbiaujant su Rytų Europos valstybėmis pavyks užsitikrinti alternatyvų naftos bei dujų tiekimą ir sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

Šioje srityje 2007-aisiais buvo dirbama išties nemažai. Svarbiausiu metų įvykių reikėtų laikyti spalio mėnesį Vilniuje surengtą tarptautinę konferenciją, kurios metu Lietuva formaliai prisijungė prie naftotiekio Odesa–Brodai–Plockas–Gdanskas projekto įgyvendinimo. Ukrainos ir Lenkijos bendrovių įkurtas koncernas „Sarmatia“ pasipildė ne tik Lietuvos (AB „Klaipėdos nafta“), bet ir Gruzijos bei Azerbaidžano bendrovėmis.

Tiesa, šio laimėjimo reikšmę menkina tai, kad iki šiol nepavyko rasti bendros kalbos su naftą iš Odesos į Gdanską turėsiančiu tiekti Kazachstanu (Azerbaidžano išgaunamos naftos nepakanka, kad naftotiekis Odesa–Brodai–Plockas–Gdanskas būtų rentabilus). Savo požiūrį į Baltijos ir Juodosios jūrų valstybių projektą Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas pademonstravo 2007 m. gegužę, kai vietoje energetinio forumo Krokuvoje pasirinko dvišalį susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Verta atkreipti dėmesį ir į kitą aspektą. 2007 m. pradžioje Lenkijos spauda rašė apie galimą naftotiekio Odesa–Brodai–Plockas–Gdanskas atšaką į Mažeikius. Apie tai su nedrąsia viltimi kalbėjo ir kai kurie Lietuvos valdžios pareigūnai. Tačiau 2007 m. pabaigoje apie atšaką į Lietuvą jau niekas nebekalbėjo, o buvo imta rimtai svarstyti kitą galimybę – sujungti naftotiekį Odesa–Brodai su pietine naftotiekio „Družba“ atšaka ir ateityje nukreipti Kaspijos naftą į Slovakiją bei Čekiją.

Žiūrime, ką turime

Apibendrinant reikia konstatuoti, kad 2007-ieji nebuvo nei laimėjimų, nei nusivylimų metai – juos būtų galima pavadinti veikiau vilčių metais.

Nors korupcijos lygis Ukrainoje nesumažėjo, Lietuvos investicijų srautas į šią valstybę rodo, kad mūsų šalies verslininkų pozicijos Ukrainoje per 2007 m. sustiprėjo. Tai teikia vilčių, kad prisitaikę prie vietinių sąlygų lietuviai savo investicijas šioje šalyje didins dar sparčiau.

Didžiausi optimistai gali tikėtis, jog tie keli 2007 m. pabaigoje Gruzijoje investuoti litai yra ženklas, kad Lietuvos verslas žengia ir į Pietų Kaukazą.

Formalus Lietuvos prisijungimas prie naftotiekį Odesa–Brodai–Plockas–Gdanskas projektuojančio konsorciumo kol kas irgi tėra vilties ženklas. Galbūt šiuo naftotiekiu kada nors tekės Kaspijos nafta. Galbūt dalis jos pasieks Būtingę iš Gdansko uosto. O galbūt šios viltys niekada nepasiteisins.

Kita vertus, palikę visas viltis nuošalyje, pesimistai galėtų padaryti išvadą, kad vienintelis Lietuvos Rytų politikos 2007 m. laimėjimas yra sustiprėję ekonominiai ryšiai su tradicine Lietuvos prekybos partnere Ukraina.

*Kaip ir pirmoje straipsnio dalyje, Rytų politika čia vadinama užsienio politika „naujųjų demokratijų“ (Ukrainos, Moldovos ir Gruzijos) atžvilgiu.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (196)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (47)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (145)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (5)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (12)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras