Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  E. Lucasas: Rusijai mes – tik figūros šachmatų lentoje

2008 07 15

Dabar jau galime teigti, kad Dimitrijaus Medvedevo „naujoji Rusija“ labai panaši į senąją, Vladimiro Putino valdytąją, dienraštyje „The Telegraph“ rašo knygos „Naujasis Šaltasis karas“ autorius Edwardas Lucasas.

Tai patvirtina ankstesnių savaičių įvykiai. Didžiosios Britanijos tarnybos Rusijos pareigūną apkaltino žmogžudyste. Reaguodama į tai Rusijos žiniasklaida „demaskavo“ Didžiosios Britanijos diplomatą, kuris apkaltintas šnipinėjimu. Britanijos didžiausiai kompanijai BP liko tik žingsnis iki svarbiausių investicijų Rusijoje praradimo. JAV susitarimas su Čekija dėl radaro statybos sutiktas grasinimais imtis karinio ir technologinio atsako. D. Britanijos premjero Gordono Browno susitikimas su D. Medvedevu buvo „šalčiausias“ šalių atstovų susitikimas per paskutiniuosius 20 metų. Rusija pareiškė kartu su Kinija blokuosianti galimas Jungtinių Tautų sankcijas Zimbabvei.

Ši įvykių grandinė patvirtina, kad Rusija atgavo ir pasitikėjimą savimi, ir pajėgumus veikti.

Teigiama, kad Rusija, kaip ir bet kuri kita didelė šalis, šitaip gina savo nacionalinius interesus ir tame nėra nieko blogo. Tačiau šis požiūris ignoruoja du svarbius dalykus - labai tikslų, pagal specifinę rusišką mąstyseną gimusį strateginį planą ir šovinizmo, ksenofobijos bei revanšizmo elementus.

Rusijos mąstymas vis dar apribotas sovietinio požiūrio, kuris palieka mažai vietos abipusės naudos koncepcijai. Pagal tokį mąstymą, jei kas nors yra gerai Vakarams, tai yra blogai Rusijai, ir atvirkščiai.

Šio mąstymo pavyzdys - Rusijos valstybinės televizijos kaltinimai išdavyste politikams, kurie po 1990 metų bendradarbiaudami su Vakarais „susilpnino“ šalį. Vakarams metami kaltinimai, jog skatino chaotiškas reformas ir apgaulingą demokratiją, kuri praturtino oligarchus bei nuskurdino likusiuosius. Pagal šį požiūrį Rusija buvo palikta dezintegracijai tol, kol ją „išgelbėjo“ V. Putinas.

Tai - absurdas, teigia E. Lucasas. Kaip paspirtį Vakarai Rusijai suteikė milijardus dolerių, o tikslo nepavyko pasiekti ne todėl, kad parama ir patarimai buvo blogi, o todėl, kad po Sovietų Sąjungos subyrėjimo Rusijos padėtis buvo itin sudėtinga, o vadovavimas šaliai - silpnas. Dabar dėl šios neteisybės Rusija siekia revanšo.

Pirmasis žingsnis - siekis atgauti įtaką buvusiose sovietinėse šalyse, kurias Rusija laiko savo kiemu. Šios šalys pagal Rusijos požiūrį ne pačios pasirinko Vakarus, o buvo pagrobtos nacionalistų bei Vakarų sąmokslininkų.

Antroji plano dalis - neutralizuoti didžiąsias Europos šalis bei susilpninti NATO. Taktika - paprasta, siekiama vystyti ryšius su didelį energijos poreikį jaučiančiomis šalimis kaip Vokietija, statyti vamzdynus, kurie apeitų tokias valstybes kaip Ukraina, skatinti europiečių antiamerikietiškus jausmus naudojantis Irako ir priešraketinio gynybos skydo problemomis, pirkti politikus, partijas ir visas šalis, jeigu tik leidžia galimybės.

Raktas į Rusijos sėkmę - ekonominių ir politinių svertų naudojimas kartu. Jei ES nori suteikti pagalbą Gruzijai, Graikija padeda Rusijai blokuoti šią pagalbą. Jei NATO nori padėti Ukrainai, tai sutrukdo Vokietija. Kai Prancūzija išreiškė susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties Rusijoje, Kremlius pasiūlė dujų telkinį bei didžiules investicijas į automobilių gamyklą mainais už tylą.

Ši taktika veikia. Vokietija lyderiauja tarp NATO šalių, kurios pasisako prieš Ukrainos ir Gruzijos narystę šioje organizacijoje.

Tiek Ukrainai, tiek Gruzijai Rusija grasina suskaldymu. Ukrainos Krymo provincijoje skatinamas separatizmas, o dvi Gruzijos provincijos faktiškai aneksuotos. Protestuodama prieš oro erdvės pažeidinėjimą Gruzija iš Maskvos atšaukė savo ambasadorių, tačiau to Vakaruose niekas nepastebėjo. Paskutinis mūsų saugumo garantas JAV - diskredituotas ir suglumęs.

Rusijos sumani vamzdynų politika sugriovė Europos bandymus diversifikuoti energijos šaltinius. ES remtas Nabucco projektas sustabdytas. Tuo tarpu rusiški, Austrijos ir Vokietijos remti Nord Stream ir South Stream vamzdynai Ukrainą bei Lenkiją paliks atviras Rusijos energetiniam šantažui.

Rusija yra didelė investuotoja į mūsų ekonomikas, mūsų bankininkai apsiseilioja vien pagalvoję apie bendradarbiavimo su Rusija atveriamas galimybes. Buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Schrioderio dalyvavimas Nord Stream dujotiekio statybose - pavyzdys, kaip Rusijos įtaka įsiskverbė į mūsų politinę sistemą. Šachas ir matas grėsmingai artėja.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras