Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  B. Obama išdėstė savo užsienio politikos prioritetus

2008 07 17

Prieš išvykdamas vizito į Europą ir Vidurio Rytus, Demokratų partijos kandidatas lapkričio mėnesį vyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose Barackas Obama išdėstė savo užsienio politikos prioritetus, skelbia „The Guardian“.

B. Obama pažadėjo bendradarbiauti su sąjungininkais ir taip išspręsti XXI amžiaus pavojus. Jo užsienio politikos planas jau dabar kartais yra vadinamas naujuoju Maršalo planu. Dar 2007 metais, stodamas į kovą dėl galimybės tapti Demokratų partijos kandidatu prezidento rinkimuose, B. Obama pareiškė, kad JAV turi „užmokėti kainą už užsienio politiką, kuria siekiama tik mokyti, tačiau neįsiklausyti“.

B. Obama įvardijo 5 pagrindinius prezidentavimo užsienio politikos tikslus: užbaigti karą Irake, užbaigti kovą su Al-Qaeda bei Talibanu, atsikratyti JAV priklausomybės nuo naftos, neleisti, kad branduoliniai ginklai ar jiems gamintis skirtos medžiagos patektų į teroristų bei priešiškų valstybių rankas bei atgauti JAV sąjungininkų pasitikėjimą.

„Kaip prezidentas aš vykdysiu kietą, griežtą bei principingą nacionalinio saugumo politiką. Tokią politiką, kuri pripažins, kad mes turime savų interesų ne tik Bagdade, tačiau ir Kandahare bei Karačyje, Tokijuje ir Londone, Pekine bei Berlyne“ – teigė B. Obama per susitikimą su rėmėjais Vašingtone.

Teigiama, kad B. Obama jau subūrė didelę patarėjų užsienio politikos klausimais grupę. Pats kandidatas teigia sieksiąs bendradarbiauti su Europos valstybėmis bei apkaltino George‘ą W. Bushą, kad jo politika atstūmė nuo JAV vienas pagrindinių sąjungininkių Europoje – Vokietiją bei Prancūziją.

„Atėjo laikas Amerikai bei Europai atnaujinti savo bendrus įsipareigojimus ir susidurti akis į akį su XXI amžiaus pavojais taip, kaip mes su jais susidūrėme XX amžiuje“ – teigė B. Obama.

B. Obama išreiškė viltį, kad Europos valstybės bei kitos sąjungininkės labiau prisidės prie Afganistano bei Irako atstatymo. Jis pagyrė Didžiąją Britaniją, Prancūziją bei Vokietiją už jų siekius diplomatiniu keliu išspręsti Irano krizę ir pridūrė, kad atėjo laikas ir JAV įsijungti į šias derybas.

B. Obama taip pat pažadėjo paramą silpnoms ir pažeidžiamoms valstybėms. Jo teigimu, JAV teikiama užsienio pagalba iki 2012 metų turėtų išaugti dvigubai, t. y. iki 50 mlrd. dolerių. Daugiausiai paramos esą turėtų būti skiriama Afrikai.

B. Obama teigia per pirmus 16 prezidentavimo mėnesių siekiantis išvesti karius iš Irako ir susikoncentruoti ties Afganistanu. Apklausos rodo, kad 50 proc. amerikiečių remia karių išvedimo iš Irako grafiko sudarymą, o 49 proc. pritaria respublikono Johno McCaino teiginiui, kad tokio grafiko sudarymas padarytų daugiau žalos nei naudos.

Kalbėdamas apie santykius su Rusija, B. Obama pareiškė, kad svarbiausia yra bendradarbiauti, o ne konfrontuoti su šia valstybe. „Vietoje to, kad gąsdintume juos išspirti iš Didžiojo aštuoneto, turėtume su jais bendradarbiauti“ – teigė B. Obama. Jis kalbėjo apie būtinybę bendram įsipareigojimui sumažinti branduolinių ginklų bei šiam ginklui gaminti skirtų medžiagų arsenalą. Be to, buvo kalbama apie būtinybę išplėsti JAV bei Rusijos susitarimą dėl vidutinio nuotolio raketų draudimo. Esą reikėtų siekti, jog toks susitarimas taptų globalus.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras