Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Lietuva
 
  Dainius Žalimas: Rusija nori, kad ES „paauklėtų“ Lietuvą (9)

Vladimiras Laučius
2008 07 17

Rusijos Dūma pažėrė Lietuvai visai sąrašą kaltinimų: ir dėl reikalavimo atlyginti okupacijos žalą, ir dėl sovietinių simbolių uždraudimo, ir dėl griežtos pozicijos ES derybose su Rusija. Šis politinis rusų išpuolis sutapo su kalbomis, kad JAV gali dislokuoti savo priešraketinės gynybos bazes ne Lenkijoje, o Lietuvoje. Apie tai, kaip Lietuvai sekasi ginti savo interesus spaudžiamai Rusijos, savaitraštis „Veidas“ kalbasi su Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės katedros vedėju docentu Dainiumi Žalimu.

– Ar pagrįstos kalbos apie galimą JAV priešraketinės gynybos elementų dislokavimą. Lietuvoje?

– Šiandien nedisponuojame informacija, kuri leistų vertinti, kiek tos kalbos yra pagrįstos. Tačiau tokia alternatyva gali būti. Akivaizdu, kad JAV reikalinga raketų gaudytojų bazė šiame regione. Jei nepavyktų susitarti su Lenkija, amerikiečiai, be abejo, gali pasirinkti Lietuvą.

– Ar Lietuvai tai būtų naudinga?

– Tikrai būtų naudinga. Pirmiausia todėl, kad amerikiečių bazės dislokavimas Lietuvos teritorijoje aiškiai parodytų, jog Lietuva jokiais pavidalais nebepriklauso išskirtinai Rusijos interesų sferai. Esama ir šalutinių dalykų. Įvardyčiau kaip psichologinį veiksnį tai, kad Lietuvos žmonių abejonės, ar NATO tikrai gintų Lietuvą užpuolimo atveju, būtų išsklaidytas. Būtų aiškus interesas ginti, jei Lietuvos teritorijoje atsirastų JAV bazės.

Maža to, aš nė kiek neabejoju ekonomine bazių dislokavimo Lietuvoje nauda. Lenkai dabar derasi dėl labai didelės karinės Amerikos pagalbos savo šaliai. Manau, ir mes gautume nemenką šios srities pagalbą. Turėtume naudos ne tik karinėje srityje: bazės pritrauktų investicijų, sukurtų darbo vietų.

– Pranešama, kad lenkų derybininkai šiomis dienomis vis dėlto susitarė su amerikiečiais dėl priešraketinės gynybos elementų dislokavimo Lenkijoje. Ar pritars derybų rezultatams Lenkijos vyriausybė, ar labiau tikėtina, kad iškils naujų kliūčių?

– Lenkai suinteresuoti, kad jų teritorijoje atsirastų JAV priešraketinės gynybos bazės. Manau, tikimybė, kad tos bazės bus dislokuotos Lietuvoje, tesudaro apie dešimt nuošimčių. Matyt, galiausiai vis dėlto bus susitarta su Lenkija. Nors sutarčiai dėl bazių steigimo turi pritarti ne tik vyriausybė, bet ir parlamentas, tad gali dar būti įvairių peripetijų.

– Gal kalbos apie derybas su Lietuva tebuvo amerikiečių gudrybė siekiant paspausti lenkus?

– Tai galėjo būti ir ne amerikiečių, o lenkų gudrybė. Esama įvairių versijų. Bet kuriuo atveju, jei tos raketos būtų dislokuotos Lenkijoje, tai padidintų ir Lietuvos saugumą.

– Priešraketinės gynybos elementų dislokavimui prie savo valstybės sienų labai priešinasi rusai. Gal tas jų priešinimasis pagrįstas – kodėl jiems norėti, kad JAV žvangintų savo ginklais prie pat Rusijos sienų?

– Manau, rusai priešinasi ne dėl to. Įsivaizduoti, kad dešimt raketų gaudytojų gali kelti grėsmę Rusijos Federacijos saugumui, būtų absoliučiai nepagrįsta. Rusijos ginkluotos grupuotės, esančios kaimyninėse teritorijose, yra gerokai gausesnės ir ginklų turi gerokai daugiau.

Rusai priešinasi jausdami, kad teritorija, kurioje bus dislokuotos JAV karinės bazės, jau niekada nebepriklausys Rusijai. Manau, tai svarbiausia priešinimosi priežastis.

– Imperinės ambicijos?

– Taip. Juokaudamas prisimenu Rusijoje išleistą žemėlapį, kuriame viena spalva pažymėta visa buvusi SSRS teritorija ir užrašyta „Rusija“, o šalia mažomis raidėmis – „ir kaimyninės valstybės“. Tai geriausiai atspindi jų mąstyseną. Galima suprasti jų „skausmą“, kai toje nuspalvintoje teritorija staiga ima ir atsiranda amerikiečių bazės.

– Rusijos Dūma praėjusią savaitę priėmė Lietuvą koneveikiantį pareiškimą. Kokia, Jūsų manymu, šio dokumento atsiradimo prasmė ir tikslas? Kodėl jis atsirado būtent dabar?

– Tai ne pirmas tokio pobūdžio Rusijos Dūmos dokumentas. Dūma priiminėjo pareiškimus dėl tranzito į Kaliningradą, dėl okupacijos žalos atlyginimo, taip pat ratifikuodama sienos su Lietuva sutartį. Bet tai pirmas toks koncentruotas pareiškimas apie visas tariamas Lietuvos „nuodėmes“.

Galbūt taip atsitiko todėl, kad vyksta Rusijos nepageidaujamas procesas – Lietuva „slysta“ iš Rusijos interesų lauko. Reikia turėti galvoje ir kitą aspektą – šis pareiškimas, kaip atkreipė dėmesį Seimo narys Emanuelis Zingeris, yra adresuotas daugiausia Vakarams, parodant, kad Lietuva yra glaudaus ES, NATO ir Rusijos bendradarbiavimo trukdys. Tikimasi, kad Vakarai galbūt imsis priemonių prieš šį „trukdį“.

Be to, komunistinių simbolių uždraudimas Lietuvoje smogė Rusijoje vyraujančiai ideologijai – sovietinės praeities liaupsinimui. Nors ši priežastis, žinoma, nebuvo lemiama.

– Tarp Rusijos išvardytų mūsų „nuodėmių“ yra ir Seimo 2000 m. priimtas įstatymas dėl sovietų okupacijos žalos atlyginimo. Gal reikėtų liautis reikalavus žalos atlyginimo – vis tiek juk neatlygina, o santykiai su Rusija dėl to įstatymo tik blogėja?

– Tas įstatymas jau galioja aštuonerius metus. Nemanau, kad santykiai su Rusija per tą laiką pablogėjo. Kad ir kaip Rusija to nenorėtų, dėl tranzito į Kaliningradą ji kaip tik pradėjo šnekėtis su Lietuva kaip su lygiaverte partnere. Rusija rimčiau į mus žiūri ir Lietuvai tapus ES bei NATO nare.

Reikalavimas atlyginti okupacijos žalą yra piliečių išreikštas referendumu, tad mes negalime žalos atlyginimo nereikalauti – valstybė privalo vykdyti piliečių valią. Be to, ir pagal tarptautinę teisę, ir pagal moralės normas tas, kuris padarė žalą, turi už tai atsakyti. Tą dieną, kai Rusija pripažins minėto reikalavimo pagrįstumą, ji taps normalia Europos valstybe, o tokie įstatymai, kaip priimtas Lietuvoje, tarnauja šiam tikslui.

– Sakėte skeptiškai žiūrįs į pavienių asmenų ieškinius dėl žalos. Bet ar tikėtina, kad sulauksime geranoriškų materialinių kompensacijų? O gal yra būdų jas iškovoti?

– Šiandien tokių būdų nėra. Nes tarptautinė teisė yra grindžiama valstybių susitarimu. Rusija gali išvengti savo atsakomybės, kol ji nesileidžia į derybas dėl to, kaip galima būtų išspręsti šį ginčą. Bet svarbiausia – tai, kad Lietuvos reikalavimas neišnyktų.

Praėjo 60 metų, kol Vokietija ryžosi iš dalies atlyginti žalą kai kuriems represuotiems asmenims Vidurio ir Rytų Europoje. Galbūt ir mums dar reikės palaukti kelis dešimtmečius.

– Ar sovietinės simbolikos uždraudimas nebuvo tik nereikalingas Rusijos erzinimas, neturėsiantis jokių Lietuvai prasmingų padarinių?

– Nemanau, kad Lietuvai jis neturės prasmingų padarinių. Įstatymo tikslas buvo pašalinti simbolius, kurie asocijuojasi su rasistinėmis ir ksenofobinėmis idėjomis. Neturime daug problemų dėl komunistinės simbolikos, bet turime problemų, susijusių su mėginimais mėgdžioti nacių simboliką. Buvo prasminga užkirsti šiai tendencijai kelią.

Kai kuriose Europos valstybėse už nacių simbolikos naudojimą baudžiama ne tik baudomis (mūsų Seimas nustatė iki 1 tūkst. litų baudos dydį), bet ir įkalinimu. Lietuva savo ruožtu kur kas labiau nukentėjo nuo sovietų nei nuo nacių režimo, tad drausdami vienokią simboliką, negalime ignoruoti kitos, skiepijusios iš esmės panašias idėjas.

Keista, kad sovietinė simbolika nėra uždrausta pačioje Rusijoje. Juk su to režimo simbolika buvo išžudyta daugiau kaip 30 mln. Rusijos piliečių.

– Artėjant rinkimams kai kurie populiarūs Lietuvos politikai prieš rinkimus prabilo apie santykių su Rusiją gerinimą ir kryptingos orientacijos į JAV atsisakymą. Kaip mus paveiktų toks užsienio politikos krypties keitimas?

– Raginantieji nusigręžti nuo JAV ir atsigręžti į Rusiją, mano požiūriu, neturi proto arba sąmoningai kenkia Lietuvos nacionalinio saugumo interesams. Dabar nebeegzistuojanti Lietuvos konservatorių partija kažkada iškėlė tokią frazę: „Kuo daugiau Lietuvoje bus Amerikos, tuo mažiau bus Rusijos“. Pritariu šiai frazei. Jungtinės Valstijos yra geriausias mūsų saugumo garantas.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 9)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (196)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (47)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (145)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (5)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (12)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras