Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Lietuva
 
  Dainius Žalimas: Rusija nori, kad ES „paauklėtų“ Lietuvą (9)

Komentarai:

tegyvuoja smetona, 2008 09 30 02:04
As visiskai su autoriumi-sia tema Lietuva turi geru expertu,Lietuva oro erdves tarnyboje buvo daug pasiekusi dar ir sovietu laikais-mes lakunu tauta...

Rolandas Tučas, 2008 09 24 13:11
Atvirai sakant, ir as negaliu pritarti oficialai Lietuvos pozicijai karo Kaukaze klausimu.
Netinkama Lietuvos, kaip ir daugumos kitu Vakaru saliu (pirmiausia JAV) laikysena, aklai ir nekritiskai remianti autoritarini Saakasvilio rezima Gruzijoje. Netinkama ji buvo ir Rusijos atzvilgiu, kai pastaroji brutaliai okupavo Cecenijos Respublika Ickerija, kai jos buves prezidentas Putinas arogantiskai uzgaliojo kitu saliu zurnalistus, politikus ir piliecius. Argi is vakarietisku vertybiniu poziciju pateisinamas palankumas Saakasvilio autoritariniam rezimui Gruzijoje ar pataikavimas arogantiskai, save gerokai pervertinanciai Rusijai? Zinoma, kad ne. Tad pries kritikuodami kitus, pazvelkime i save. Ar musu zodziai ir veiksmai is tikruju teisingi. Ar mes aklai palaikome viena blogi vien tik tam, kad kovojame pries kita blogi. Juk negalima remti tokiu abejotinos reputacijos saliu, kaip Gruzija vien tik tam, kad "jie musu draugai", ar tik tam, kad tai dar viena proga sukritikuoti Rusija. Taip, zinoma, Rusija kritikuotina. net ir sio karinio konflikto atveju. Ne, ne tam, kad ji "pazeide Gruzijos teritorini vientisuma", o tam, kad ji gerokai "persistenge", virsijo Pietu Osetijai apginti butinas priemones. Juk butu visiskai pakake isvaryti gruzinu okupantus is P. Osetijos teritorijos. Nereikejo uzimineti ir brutaliai bombarduoti Gorio, Pocio miestu, kitu Gruzijos vietoviu. Jei Rusija buru apsiribojusi tik Pietu Osetijos islaisvinimu, niekas siandien neturetu moralines teises jos kritikuoti (na, tik siuo klausimu). Deja, ir si karta ji pasielge labai savanaudiskai ir neismintingai.
Gryztant prie vakarietisku vertybiu siulyciau dar karta permastyti, ar ju principai nepriestarauja "teritorinio vientisumo" dogmos sureiksminimui. Ar ne pats laikas prisiminti, daugiau demesio skirti Tautu, kitu bendruomeniu laisvo apsiprendimo teisems. Ar ne pats laikas i pirma plana iskelti zmogaus teises ir laisves, kurias neleistinai uzgoze "Teritorinio vientisumo principai". Jau pats laikas perziureti pasauline teise.
p.s. Daugiau apie laisves siekiancius krastus: unpo.org (UNREPREZENTED NATIONS AND PEOPLES ORGANIZATION (Nepripazintu tautu ir zmoniu organizacija).
Rolandas Tucas


Studentas, 2008 08 19 19:03
Siaip Rusija visada isliks didi salis, nes as ten gimiau ir augau. O jums nereikia pamirsti JAV karo Irake, jie ten zudosi pastoviai, tai ko puolat Rusija ? Kuo ji cia deta ?

Studentas, 2008 07 19 20:33
Bet Kestai tu net tokios elegantiskos ironijos nesupranti, ka jau kalbeti apie apie rimta diskusija.

Kęstas, 2008 07 19 00:24
tu vel issisukineji. ne apie partija, o apie tautybe eina kalba. kokios saknys tavo. juk slepi kokia karabeskino pavarde?

Studentas, 2008 07 18 19:26
Kestai, kaip tau cia pasakyti, kad teisingai suprastum... nu nepartinis as nepartinis.

Kęstas, 2008 07 18 12:47
ot graziausiai. klausineji apie partinę priklausomybę, tačiau kai tiek kartu buvai klaustas kokios tautybės esi nutylėjai.. pasidalink ir tu

Studentas, 2008 07 17 20:01
Gediminai, tu kokiai partijai dirbi ? tik sakyk tiesa.

GEDIMINAS, 2008 07 17 17:32
Lietuviai, raginu jus nebalsuoti už partiją 'Tvarka ir Teisingumas' per Seimo rinkimus, nes jų teisingumas yra fiktyvus.
'2008-01-24 08:40:35
Juozas Imbrasas nuslėpė savo turimą turtą

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija(VTEK) konstatavo, jog Juozas Imbrasas neįvykdė prievolės laiku deklaruoti privačius interesus. Tai ne pirmas kartas, kai Vilniaus meras buvo svarstomas VTEK posėdyje.
Valstybės politikai, pareigūnai, tarnautojai dirbantys valstybinėje tarnyboje, įsigiję privalomo registruoti turto, privalo savo deklaracijas patikslinti per dvi savaites nuo deklaruotų duomenų pasikeitimo dienos. Tačiau Vilniaus meras Juozas Imbrasas nusprendė, jog jam to daryti nereikia ir į savo deklaraciją neįtraukė 3 žemės sklypų. Beveik 10 hektarų „kitos žemės ūkio paskirties žemės“ bei miško Birutė ir Juozas Imbrasai įsigijo dar 2006 lapkričio 10 dieną.
Pernai, kandidatuodamas į Vilniaus miesto savivaldybių tarybas, Juozas Imbrasas „užmiršo“ į savo deklaraciją įrašyti ne tik šias žemes, bet ir problemų darbe turintį sūnų Gediminą. Apie tai 2007 11 14 rašė dienraštis „Lietuvos rytas“. Vėliau Juozas Imbrasas apsiskelbė žurnalistams apie trūkinėjančias namo, kuriame gyvena Antakalnyje ,sienas, užmiršęs, jog šį butą jau seniai perrašė savo sūnui. Taip pat Juozas Imbrasas bandė išsiginti, jog prieš 7 metus jam būnant meru, savivaldybės įmonė Mokyklos gatvėje Vilniuje pastatė namą, kuriame įsikūrė jo dukra.

Privalomą deklaruoti turtą bei interesus nuolat užmirštantį paskelbti Vilniaus miesto merą 2008 sausio 10 dieną svarstė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Šį kartą įvertinti Juozo Imbraso elgesį dėl nedeklaruoto turto paprašė Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisija. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija „konstatavo, kad J. Imbrasas savo privačių interesų deklaracijoje nustatytu terminu nenurodė pasikeitusių duomenų apie įgytą nekilnojamąjį turtą ir tokiu būdu(todėl) neįvykdė prievolės laiku deklaruoti privačius interesus“.
Juozas Imbrasas praranda kalbos dovaną bei atmintį itin svarbiais momentais. Nei žodžio negalėjo jis negalėjo ištarti per krepšininkų sutiktuves 2007 09 17(nuotr.). Amnezija jį apima kaskart paklausus apie jo bei jo šeimos turtą.
Jau rytoj Nemalk.lt primins Vilniaus miesto tarybos nariui Audriui Butkevičiui apie kokį prieš 2 metus įsigytą privalomą deklaruoti turtą jis nutylėjo savo deklaracijose. '

Nemalk.lt


 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (196)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (47)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (145)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (5)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (12)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras