Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Lietuva
 
  Referendumu prieš stojimo į ES sutartį (1)

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2008 07 18

Lietuvos Respublikos Seimas prieš eidamas atostogauti nutarė, kad klausimą dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) antrojo bloko uždarymo spalio mėnesį kartu su naujo parlamento rinkimais spręsime patariamuoju referendumu.

Žvelgiant į šį reikalą iš artėjančios totalios energetinės priklausomybės nuo Rusijos, galima tik džiaugtis Lietuvos parlamentarų ryžtu ir gerais ketinimais siekiant pratęsti IAE antrojo bloko darbą ir taip palengvinti gyvenimą kiekvienam iš mūsų. Be to, tikėtini teigiami tokio referendumo rezultatai jau būtų kiek rimtesnis koziris kalbantis su Europos Komisija (EK), kuri kol kas logiškai vadovaujasi Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą (ES) sutartimi, skelbiančia, kad 2009 m. IAE veikla turi būti nutraukta.

EK jau spėjo sureaguoti į pirmuosius pranešimus apie Lietuvoje įvyksiantį referendumą ir po kelių mėnesių ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas vyks į Briuselį kalbėtis su Komisijos vadovu Žozė Manueliu Barozu (Jose Manuel Barosso), kuris rengs „dalykinius pietus“.

Tačiau nepaisant iškart akivaizdžių teigiamų šio Seimo sprendimo pusių bei jau pastebimos Briuselio reakcijos, naivu būtų tikėtis, kad laukiantis referendumas nesukels dar daugiau kontroversijų tarp Vilniaus ir Sąjungos vadovybės. Be to, referendumo idėja aiškiai išduoda, kad visos ligšiolinės pastangos gauti EK leidimą pratęsti IAE darbą buvo absoliučiai bevaisės, nepaisant gana pompastiško Aleksandro Abišalos skyrimo „misteriu Ignalina“. Tiesa, reikia pasakyti, kad prie referendumo idėjos buvo apdairiai diplomatiškai pridėtas žodis „patariamasis“, tarsi siekiant iš anksto sušvelninti galimą priešpriešą. Tačiau akivaizdu, kad Lietuvos žmonėms pasisakius už IAE darbo pratęsimą, konflikto su Briuseliu išvengti nepavyks. Ir ne dėl to, kad EK būtų „gaila“ leisti IAE dirbti toliau ar Briuselio pareigūnai labai rūpintųsi ekologija. Svarbiausias galbūt net nepajudinamos Briuselio pozicijos argumentas, ko gero, yra nesuteikti galimų išimčių precedento, nes stojimo į ES sutarčių peržiūra bei korekcijos Sąjungai gali tapti savotiška atverta Pandoros skrynia. Juk jei IAE klausimu Vilniui bus padaryta išimtis pakeičiant 2004 m. pasirašytą stojimo į ES sutartį, dėl kurios buvo derėtasi ne vienus metus, kitos valstybės taip pat gali surasti aspektų, kuriuos norėtų keisti. Ir tai ypač pasakytina apie valstybes, prisijungusias prie Sąjungos kartu su Lietuva, bei vėliau įstojusias Bulgariją ir Rumuniją.

Tačiau Lietuva galės remtis potencialiai teigiamais referendumo rezultatais ir apeliuoti į demokratines vertybes, kurių ignoruoti Briuselis sau taip pat negali leisti. Prie to dar pridėjus žaliąją ES energetinės politikos knygą, kuri, reikia pripažinti, kol kas yra neveiksni, Lietuva jau turėtų neblogą argumentų „paketą“.

Vis dėlto, kalbant apie visus dialogo su ES dėl IAE darbo pratęsimo niuansus, niekaip neapleidžia jausmas, o gal net ir supratimas, kad visas šis reikalas yra gerokai pavėluotas. Maždaug ketverius penkerius metus, nes apakinta laukiančios narystės ES laurų tuometinė Lietuvos valdžia ir jai pavaldūs derybininkai sutiko su bet kokiomis sąlygomis, kurios, kaip rodo šiandiena, mūsų šaliai yra nenaudingos ir netgi kelia didelę grėsmę, atsižvelgiant į vis griežtėjančią Rusijos retoriką bei itin pavojingą priešraketinės gynybos skydo aspektą.

Tačiau priimdamas sprendimą dėl referendumo Lietuvos Seimas nepasivargino pasidomėti, kas derybų laikotarpiu (iki 2004 m.) sutiko su Briuselio iškeltomis sąlygomis dėl IAE uždarymo. Juk atsižvelgiant į tai, kokiems „kryžiaus keliams“ ryžtamasi dabar, tuometinius sprendimus galima pavadinti trumparegiškais. Ir tai būtų pats švelniausias epitetas.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras