Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Rusijos svertai (6)

Kęstutis Girnius
2008 07 22

Rusija reagavo greitai, sumažinusi naftos tiekimą Čekijai, praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Praha pasirašė sutartį, kuri leidžia Jungtinėms Valstijoms Čekijos teritorijoje dislokuoti priešraketinio skydo elementus. Pasak vienų pranešimų, naftos tiekimas sumažėjo beveik per pusę, remiantis kitais – apie 15 nuošimčių.

Maskva apie naftos tiekimo sumažinimą nepranešė nei Čekijos vyriausybei, nei Europos Komisijai, nors pagal pernai pasirašytą susitarimą tarp Rusijos ir Europos Sąjungos (ES) ji privalėjo tai padaryti.

Šį pirmadienį tiekėjos „Transneft“ viceprezidentas Mikhailas Barkovas aiškino, kad naftos tiekimo mažinimą lėmė komercinės, o ne politinės priežastys. Rusija tikino, kad naftos tiekimas padidės rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, tad iki ketvirčio pabaigos Čekija gaus susitartą naftos kiekį.

Čekijos vyriausybė reagavo gana ramiai, kadangi ji nėra pažeidžiama. Ji dar turi 95 dienų naftos rezervų. Be to, dujotiekiu iš Vokietijos ji gali gauti Vidurio Rytų ir Šiaurės jūros naftą tokiais pat kiekiais kaip ir iš Rusijos.

Tačiau Čekija skeptiškai vertino Maskvos aiškinimus dėl naftos mažinimo priežasčių. Vyriausybės pareiškime pažymima, kad „Transnefto“ aiškinimai sukelia abejonių, nes tiekimas Čekijos kaimynėms nė kiek nesumažėjo.

Maskva laiko Čekijos ir JAV sutartį dėl gynybos skydo priešišku veiksmu ir nepraleidžia progos įspėti, kad ji tinkamai reaguos.

Antradienį Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas vėl pakartojo įprastą grasinimą. Rusijos svertai yra riboti, bet ji moka jais naudotis.

Praėjusią savaitę kartu su Kinija ji vetavo Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos rezoliuciją dėl sankcijų Zimbabvei taikymo. Savo veto Rusija davė suprasti, kad ji gali užkirsti kelią svarbesniems JAV ir Europos tikslams, kuriems reikia JT pritarimo.

Naftos mažinimu Čekijai Maskva parodė, kad energetiniai ištekliai bus naudojami kaip užsienio politikos priemonė. Tačiau neapsieta be subtilumo. Naftos tiekimas buvo sumažintas, o ne nutrauktas. Kadangi Čekija gali kitu vamzdynu gauti tiek naftos, kiek jai reikia, Rusijos žingsnis nesukėlė nei panikos Čekijoje, nei piktos ES reakcijos. Vis dėlto visiems buvo priminta, kad Rusijos išteklių tiekimas nėra garantuotas.

Nežinia, kaip ES reaguos į naujausią iššūkį. Lietuvos diplomatų nuomone, Rusijos sprendimas sumažinti naftos tiekimą Čekijai yra „rimtas signalas“ ES, kuri turi svarstyti naftos tiekimo nutraukimą derybose su Rusija dėl naujos Partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties, reikalauti, kad Rusija ratifikuotų Energetikos chartiją. Tačiau yra pagrindo abejoti, ar kitos šalys palaikys kietą Lietuvos liniją.

Maskvoje besilankantis Vokietijos 0kio ministras Michaelis Glossas pareiškė, kad pokalbiuose su Rusijos vyriausybės nariais jis iškels naftos tiekimo mažinimo Čekijai klausimą, bet suskubo pridurti manąs, kad mažinimą lemė paprasti verslo sumetimai.

ES apskritai linkusi vengti konfrontacijų, ypač su Rusija. Šiomis dienomis net daugiau negu paprastai.

Svarstoma, kaip tęsti Bendrijos struktūros pertvarkymą, Airijos piliečiams atmetus Lisabono sutartį. Daugelio narių akys vis labiau krypsta į Viduržemio jūros regioną, iš kurio į Europą veržiasi nelegalūs imigrantai ir į kurį masiškai plaukia užsienio investicijos. Vien per 2006 m. į  regioną buvo investuoti 59 milijardai dolerių.

Net jei praėjusį savaitgalį Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy iniciatyva inauguruota Viduržemio jūros sąjunga nepatenkintų lūkesčių, dėmesys šiam regionui tik didės.

Galiausiai jau ne vieną ES narę sukrėtė streikai ir protestai prieš šuoliuojančias naftos kainas. Europos šalių vadovai supranta, kad šiomis naftos ir dujų nepritekliaus dienomis, tiekėjui lengviau rasti naujus klientus negu importuojančiai šaliai alternatyvius šaltinius.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 6)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (29)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (82)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras