Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Euroatlantinės organizacijos
 
  Koks Lietuvos vaidmuo ES ir Rusijos derybose? (2)

Dr. Eugenijus Maldeikis, Europos Parlamento Sąjungos už Tautų Europą politinės grupės narys
2008 07 26

Po beveik prieš mėnesį Sibire, Chanty Mansijsko mieste įvykusio Europos Sąjungos ir Rusijos aukščiausio lygio vadovų susitikimo ledai pajudėjo – Briuselyje prasidėjo naujos Europos Sąjungos derybos su Rusija dėl strateginės partnerystės sutarties. Derybas viliamasi baigti per vienerius metus. Nors, mano nuomone, tai labai optimistiškas ir mažai realus terminas.

Dėl šių derybų svarbos abiems pusėms niekas nesiginčija. Europos Sąjunga yra didžiausia Rusijos, o pastaroji – trečia pagal dydį ES prekybos partnerė. Tad abi šalys turi siekti strateginės ir ilgametės partnerystės, kuri sustiprintų bendradarbiavimą.

Šiandieniniai ES ir Rusijos santykiai – stabilūs, bet neapibrėžti. Jau derybų pradžioje matyti, kad ES nepavyksta pakeisti nusistovėjusio ir tradicinio savo požiūrio į Rusiją. Kodėl taip yra? Nesutampa interesai. Rusija nori bevizio režimo savo piliečiams į ES. Pastaroji pirmiausia prašo užtikrinti jos ekonominius interesus Rusijoje.

ES nori siekti detalaus, apibrėžto susitarimo, kuriame būtų paliestos konkrečios ją jaudinančios problemos (eksporto į Rusiją muitai, seno susitarimo dėl skrydžių per Sibirą neįgyvendinimas ir t.t.), o Rusija nori bendro pobūdžio, visiškai formalaus susitarimo. Konkrečių sektorių santykiai būtų detalizuojami ir apibrėžiami atskiromis sutartimis. Be to, ES akcentuoja demokratinius, teisinius ir politinius žmogaus teisių klausimus, o to savo derybinėje strategijoje nenumačiusi Rusija.

Rusijos strategija ir požiūris į ES geriausiai matyti energetikos sektoriuje. Jo derybų problemos – vienos kertinių, dėl kurių bus sunkiausia susitarti. Rusija siekia plėtoti ekonominius ir politinius santykius ne kartu su visa ES, o su kiekviena šalimi atskirai. Šiandien ji tai sėkmingai daro. ES taip pat reikalauja sudaryti palankias sąlygas jos investuotojams veikti Rusijos, ypač žaliavų gavybos sektoriuose. Mažai tikėtina, kad tai pavyks. Viena svarbiausių Rusijos nuostatų – neleisti užsienio investuotojams veikti energijos gavybos sektoriuose.

Praėjusią savaitę Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komitete (INTA) buvo nuspręsta ES šalims narėms laikytis vieningos pozicijos dėl ekonominių ir prekybinių santykių su Rusija, ypatingai kalbant apie energetinį saugumą. ES šalių narių ir Rusijos dvišaliai susitarimai privalo užtikrinti visos ES energetinį saugumą, išvengiant atskirų šalių narių privilegijuotos padėties.

Derybos – tai procesas, kurio metu partneriai turėdami skirtingus tikslus ir pozicijas siekia rasti abi šalis tenkinantį sprendimą ir susitarti. Abi pusės turi daryti nuolaidas, todėl politine prasme svarbiausias ir įdomiausias Rusijos ir ES derybų klausimas - kokias nuolaidas ir kieno sąskaita darys ES, kad pasiektų savo tikslus, kokie bus jos prioritetai? Ar bus nuolaidos daromos vertybiniuose ar ekonominiuose dalykuose? Visko pasiekti neįmanoma.

Kokia Lietuvos pozicija ir kaip šiame kontekste atrodo mūsų interesai? Lietuva, įstojusi į ES, galėjo ir privalėjo imtis nepaprastai sunkios misijos - būti tarpininku tarp Rusijos ir ES. Tai turėjo būti jos politinė niša ES „virtuvėje“. Būtent to iš mūsų tikėjosi Briuselis.

Aišku, kad tokia misija būtų buvusi labai sudėtinga, komplikuota ir tam būtų reikėję mūsų politikų stiprios valios ir užsiangažavimo, intelektualinių ir žmogiškų resursų. Nuo šios misijos Lietuva pabėgo, tačiau tokia proga mums vėl pasitaikė. Būdami tarpininkais tarp ES ir Rusijos suvaidintume svarbų ilgalaikį, istorinį ir kultūrinį vaidmenį.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (97)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras