Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Rusijos planuose – nauja kolektyvinė saugumo sutartis

2008 07 28

Rusijos diplomatai per pirmadienį vyksiantį ambasadorių prie NATO susitikimą pasiūlys Europos valstybėms pasirašyti teisiškai įpareigojantį saugumo paktą, skelbia „EU Observer“.

Paktas būtų pasirašomas už Europos Sąjungos bei NATO institucinių rėmų ir dėl jo būtų deramasi per specialią konferenciją, kuri būtų surengta Rusijoje. Rusai teigia, kad prie saugumo pakto galėtų prisijungti ir tokios kylančios galios kaip Brazilija, Indija ar Centrinės Azijos valstybės. Be to, galimybę prisijungti prie pakto turėtų ir dabar veikiančios sąjungos bei aljansai – NATO, ES, ESBO ir kt.

Sutartyje būtų detalizuojami tokie klausimai kaip NATO plėtra, nelegali migracija, narkotikų prekyba, kova su organizuotu nusikalstamumu bei terorizmu. Tačiau Rusijos ambasadorius prie NATO Dmitrijus Rogozinas teigia nesitikintis, kad Rusijos pasiūlymas bus sutiktas palankiai. „Mes nelaukiame greitos reakcijos – nušvilpimo arba, priešingai, garsių plojimų – iš mūsų Vakarų partnerių“ – interviu laikraščiui „The New York Times“ pareiškė D. Rogozinas.

Naujasis paktas itin susilpnintų NATO aljansą, nes jį imtų riboti kitų valstybių galimybė vetuoti karinio aljanso veiksmus.

Apie naująjį paktą dviejose savo kalbose yra užsiminęs ir Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, tačiau Vakarų reakcijos jo pasiūlymai kol kas nesulaukė. Pirmadienį vyksiantis NATO-Rusijos tarybos posėdis bus pirma galimybė partneriams detaliais aptarti Kremliaus pasiūlymus.

Prieš porą savaičių D. Medvedevas pareiškė, kad būtina sukurti kolektyvinę euroatlantinę saugumo sistemą, kuri apimtų teritoriją nuo Vankuverio iki Vladivostoko.

Rusijos užsienio politikos koncepcijoje deklaruojama, kad ši šalis siekia vaidinti pagrindinį vaidmenį pasaulinėje arenoje ir tam tikslui yra pasiruošusi naudoti gausius naftos bei dujų išteklius. Tai reiškia, kad pasitelkdama savo gamtinius išteklius ir siekdama įtakos Rusija yra pasiruošusi šantažuoti ne tik savo kaimynus, bet ir visą tarptautinę bendruomenę.

Pasinaudodama savo ištekliais, Rusija siekia sukurti jai palankią tarptautinių santykių sistemą.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras