Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Amerikietiškos kovos projekcijos Europoje (1)

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2008 07 30

Demokratų kandidatas į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentus Barackas Obama savo vizitu apžavėjo daugelį europiečių ir sulaukė palaikymo, kažkuo primenančio euforiją, kurią kadaise tuomečiame Vakarų Berlyne sukėlė Johnas F. Kennedy. Galima konstatuoti, kad reiškinys, apžvalgininkų pavadintas „obamamanija“, jau peržengė Amerikos ribas ir vienas iš pretendentų į galingiausią pasaulyje politinį postą ėmėsi tarptautinės bendruomenės, siekdamas atskleisti jai savo viziją, susijusią su būsimu JAV vaidmeniu pasaulyje.

Kad šis vaidmuo turėtų keistis, jei lapkritį rinkimuose laimės B. Obama, sunku prieštarauti, nes akivaizdu, kad tolesnė George‘o W. Busho politinės linijos tąsa Amerikai keltų vis daugiau ir naujų pavojų. Be to, sena Demokratų partijos tradicija rodo, kad tarptautiniuose reikaluose jie laikosi liberalesnės pozicijos, esamus konfliktus siekdami spręsti derybų ir sutaikymo, o ne kariniu keliu. Kaip gerus tokios taktikos pavyzdžius galima paminėti prezidento Billo Clintono komandos indėlį reguliuojant Izraelio ir arabų santykius ir baigiant Balkanuose etninį, pilietinį, religinį karą, kuris sugriovė Jugoslaviją.

Tačiau Amerika niekada nepasižymėjo radikaliais ir greitais savo užsienio politikos pokyčiais, nesvarbu, koks kandidatas apsistodavo Baltuosiuose rūmuose. Tą rodo ir kiek švelnėjanti, palyginti su kampanijos pradžia, B. Obamos retorika, ypač kalbant apie JAV karių išvedimo iš Irako terminus.

B. Obamos oponentas respublikonas Johnas McCainas taip pat žengė pirmąjį žingsnį tarptautinės politikos projekcijų keliu. B. Obama tai padarė Europoje apgaubdamas save savotiško taikos mesijo aureole, o jo varžovas, nekeldamas kojos iš Vašingtono, pirmiausia kritiškai atsiliepė apie dabartinę Rusiją, kurios tonas po Dmitrijaus Medvedevo atėjimo į valdžią ne sušvelnėjo, kaip daugelis tikėjosi, o priešingai – tapo dar griežtesnis.

J. McCainas ne tik pavadino Rusiją šalimi, „žengiančia labai blogu keliu“, bet ir pareikalavo pašalinti ją iš G8 – didžiųjų valstybių klubo, nes, anot respublikonų kandidato, Kremliaus veiksmai jau senokai neprimena demokratijos, o paskutiniu lašu, perpildžiusiu kantrybės taurę, buvo ženklus naftos tiekimo Čekijai sumažinimas, kai šios šalies valdžia nutarė įsileisti JAV priešraketinės gynybos sistemą į savo teritoriją.

Maskva kol kas nepateikė jokios reakcijos į tokį griežtą pareiškimą. Galbūt Kremlius tiesiog nemato reikalo veltis į politines diskusijas „tik“ su kandidatu į JAV prezidento postą. Tačiau J. McCainas irgi turi galimybių laimėti ir akivaizdu, kad jo pergalės atveju galima tikėtis tik dar didesnio Vašingtono ir Maskvos santykių atšalimo.

Įdomiu aspektu galima laikyti ir tai, kad savo kalbas apie būsimą JAV tarptautinę politiką pretendentai į šį postą pradėjo radikaliai skirtingai. B. Obama tai darė būdamas Europoje ir kalbėdamas apie jos Vakarus, o konservatyvusis J. McCainas iš Vašingtono kalbėjo apie Rytų Europos problemas. Vieno retorika buvo aptaki ir diplomatiška, o kito – griežta ir be užuolankų. Taigi, du JAV ateities politikos scenarijai yra daugmaž aiškūs ir akivaizdūs jų skirtumai pasirinkimą gali padaryti ne tokį jau ir sunkų. Tačiau klausimas, kurio kandidato tapimas Amerikos vadovu bus palankesnis Europai ir Lietuvai, yra labai sudėtingas.

Žemyninė senojo kontinento dalis ir ypač didžiosios jo valstybės tradiciškai visą laiką būdavo palankesnės demokratams, tai puikiai parodė ir dabartinis B. Obamos vizitas, nes ši politinė linija visuomet mažindavo viso Vakarų pasaulio trintį su Rusija. O Rytų Europa, ypač naujosios Europos Sąjungos šalys, ko gero, tikrai dar nepamiršo ryžtingos G. W. Busho linijos, dėl kurios daugelis jų 1999 ir 2004 metais tapo NATO narėmis. Be to, būdamos energetiškai kur kas labiau priklausomos nuo Rusijos nei Vakarų Europa, jos tikrai yra labai suinteresuotos demokratine Maskva.

Tačiau naivu būtų tikėtis, kad vien tik griežta respublikonų retorika privers Kremlių ką nors keisti savo galingoje autoritarinėje sistemoje, kuri, bent jau pačių rusų akimis, grąžino jų šaliai didžiosios pasaulio jėgos statusą. Vadinasi, pagrindinis klausimas mums turėtų būti būsimos B. Obamos administracijos nuolaidžiavimo Maskvai ribos, nes jei jos bus itin plačios, prorespublikoniška pozicija Rytų Europoje dominuos ir toliau.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras