Jeigu Amerika, užuot kaltinusi kitus, pasimokytų iš savo klaidų, taptų stipresnė.

Tautos, kaip ir žmonės, retkarčiais būna blogos nuotaikos ir būtent šiuo metu Jungtinės Valstijos, paprastai labiausiai savimi pasitikinčios pasaulyje, yra nusivylusios. Aštuoni iš dešimties amerikiečių mano, kad jų šalis juda neteisinga kryptimi. Iš dalies dėl to kaltas yra nelemtas George‘as Bushas – jo reitingai dabar žemesni negu R. Nixono. Tačiau daugumai rūpi ne tiek nevykęs prezidentas, kiek silpnėjanti tauta.

Vienas iš baimės ir nerimo šaltinių yra apgailėtina Amerikos kapitalizmo padėtis. „Vašingtono konsensusas“ bandė įteigti pasauliui, kad atvira rinka ir kainų valstybės reguliavimo panaikinimas išspręs visas problemas, tačiau būstų kainos Amerikoje krinta greičiau negu Didžiosios depresijos periodu, benzinas brangesnis negu 1970 metais, bankai žlunga, euras atrodo žymiai geriau negu doleris, kreditas mažas, nuosmukis ir infliacija grasina ekonomikai, vartotojų pasitikėjimas yra tarsi oksimoronas.

Ir ne tik ekonomikos nuosmukis sukėlė šį nepasitenkinimą. Dauguma amerikiečių jaučiasi, tarsi ekonomikos pakilimo nė nebūtų buvę. Baracko Obamos kalbose turtingieji atrodo ne kaip sėkmingi verslininkai, o kaip modernūs turtingi nusikaltėliai, Theodore’o Roosevelto pasmerkti prieš šimtmetį. Globalizacija yra atakuojama: laisva prekyba Jungtinėse Valstijose yra ne tokia populiari negu bet kurioje kitoje išsivysčiusioje šalyje, tauta, sudaryta iš imigrantų, atsitveria siena nuo naujų. Žmonės murma apie tautos formavimo pradžią namuose: dauguma stebisi, kodėl amerikiečių vaikai skaito prasčiau negu lenkai ir moka matematiką prasčiau nei lietuviai?

Svetur Amerika praliejo daug kraujo, išleido daug pinigų ir tai buvo gana beprasmiška. Nors Irake pabaigą dar būtų galima laikyti sėkme, Afganistanas vis dar lieka problema. Amerikos pažadas būti laisvės švyturiu tamsiame pasaulyje buvo pritemdytas Ženevos konvencijų nepaisymo per paniškus vienašališkus veiksmus atsakant į rugsėjo 11-osios įvykius.

Dabar pasaulis atrodo net labai daugiapolis. Europiečiai daugiau nebesijaudina dėl amerikiečių dominavimo ir įtakos. Prancūzai, kai kas sako, suprato arabų pasaulį geriau negu neokonservatoriai. Rusija, arabai ir kylančios galios Azijoje atvirai šaiposi iš „Vašingtono konsensuso“. Kinija ypač gąsdina Ameriką ir tą baimę dar labiau gali padidinti artėjančios olimpinių medalių dalybos. Amerikiečiai aptarinėja Kinijos iškilimą ir savo pačių su tuo susijusį nuosmukį.

Vis dėlto valstybės, kaip ir žmonės, elgiasi pavojingai, kai yra prastos nuotaikos. Jeigu Amerika neatskirs, ką ji turi pakeisti ir su kuo susitaikyti, rizikuoja pakenkti ne tik savo sąjungininkams ir prekybos partneriams, bet ir sau.

Pagal 2008 m. liepos 24 d. „The Economist“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.