Liepos 22 dieną buvo atnaujinti Rusijos ir Venesuelos santykiai: Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas atvyko į Maskvą pasirašyti susitarimų ginkluotės bei energetikos srityse ir įsteigti tarpvalstybinį banką.

„Turiu didelių vilčių, kad galėsime tęsti strateginio aljanso kūrimą, – nusileidęs Maskvoje sakė H. Chavezas ir pabrėžė bendradarbiavimo svarbą naftos, dujų ir karinių technologijų srityse. – Šie susitarimai garantuos Venesuelos, kuriai kelia grėsmę JAV, suverenitetą.“

Pasirašyti susitarimai, leidžiantys trims stambioms Rusijos energetikos kompanijoms eksploatuoti turtingą naftos Orinoco zoną. „Lukoil“ ir TNK-BP išgaus naftą, o filialas „Gazprom“ įvertins dujų rezervus.

Venesuela taip pat yra susidomėjusi tarpusavio prekybą (2007 m. viršijusią 1 bilijoną JAV dolerių – daugiau negu dvigubai nei 2006 m.) palengvinančio bendro banko įkūrimu.

Venesuela jau yra sudariusi kontraktus dėl Rusijos karinės įrangos, kurios vertė yra 4 bilijonai JAV dolerių. Rusijos žiniasklaida pranešė, kad H. Chavezas siekia pasirašyti ateities susitarimus, vertus 2 bilijonų JAV dolerių, tikėtina, siekdamas įsigyti naujos ginkluotės – tankų, sraigtasparnių, priešlėktuvinės gynybos sistemų bei povandeninių laivų.

Kai kurie analitikai mano, kad iš Maskvos perspektyvos Rusijos ir Venesuelos santykiai grindžiami vien verslo ryšiais. „Nemanau, kad nagrinėjome daug geopolitinių klausimų, išskyrus malonią galimybę bakstelėti pirštu į Vašingtono akį bei atsaką už Gruziją“, – sakė Dmitrijus Treninas iš „Carnegie“ centro Maskvoje. Praeitą savaitę JAV vykdė bendras karines pratybas su Gruzijos kariuomene – šis poelgis papiktino Maskvą.

Įtampos tarp Vašingtono ir Maskvos šaltinis taip pat yra NATO plėtra ir JAV priešraketinės gynybos sistemos diegimo Rytų Europoje planai.

Rusijos laikraštyje „Izvestija“ cituojami kariniai šaltiniai grasina pasinaudoti Kuba kaip degalų papildymo tašku Rusijos branduoliniams bombonešiams.

Generolas Nortonas Schwarzas perspėjo, jog toks veikimas būtų ribos peržengimas. JAV oro pajėgų karinio štabo vado paskyrimo ceremonijoje Vašingtone jis sakė, kad „jei tai bus įgyvendinta, manau, mes turėtume laikytis tvirtai ir iš anksto įvertinti tai kaip slenksčio peržengimą“.

H. Chavezo apsilankymas gali atgaivinti Vašingtono baimę dėl Lotynų Amerikos ginkluotės varžybų, kur gynybos išlaidų suma, Tarptautinio strateginių studijų instituto duomenis, išaugo nuo 25 bilijonų 2003 m. iki 38 bilijonų JAV dolerių 2007 m.

Kartu Venesuela yra tarp daugiausia ginklams įsigyti išleidžiančių šalių Lotynų Amerikos regione bei per pastaruosius 10 metų stambiausių pasaulyje ginklų importuotojų sąraše pakilo iš 56-os į 24-ą vietą.

Pagal 2008 m. liepos 23 d. „Financial Times“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.