Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Ar R. Kadyrovo era Čečėnijoje eina į pabaigą? (1)

2008 08 01

Du pranešimai apie esą rengtus pasikėsinimus į Čečėnijos Respublikos prezidentą Ramzaną Kadyrovą ne tik atskleidžia mastą, kuriuo jis yra nekenčiamas ir bijomas. Šie pasikėsinimai, kuriuos Čečėnijos prezidentas bandė nuneigti, rodo, kad R. Kadyrovas toli gražu nėra vienvaldis Čečėnijos šeimininkas.

Kaip skelbia „Laisvosios Europos radijas“, nepageidaujamą konkurenciją R. Kadyrovas jaučia iš mažiausiai 3 pagrindinių šaltinių. Visų pirma, pavojų jo valdžiai vis dar kelia nerimstantys islamo sukilėliai. Visų antra, jam nerimą kelia valstybinė Rusijos naftos kompanija „Rosneft“, kuri džiaugiasi turėdama monopolį Čečėnijoje išgaunamai naftai. Galiausiai Čečėnijoje dislokuotos Rusijos karinės pajėgos taip pat nėra suinteresuotos tuo, kad R. Kadyrovas įsigalėtų respublikoje.

Sukilimas tęsiasi

Nepaisant to, kad per paskutiniuosius 3 metus čečėnų sukilėliai patyrė daug nuostolių kovos lauke ir prarado nemažai patyrusių vadų, tačiau jie sugebėjo prisitaikyti prie esamų aplinkybių ir sugeba efektyviai veikti nuolat kintančioje aplinkoje.

Veikiausiai dėl to, kad Rusijos armija buvo itin prastai ginkluota ir apmokyta kovoti su sukilėliais, Kremlius prieš maždaug 4 metus nusprendė vykdyti vadinamąją „čečėnizacijos“ politiką, kurios esmė buvo siekis kooptuoti prorusiškus čečėnų kovotojus tam, kad šie padėtų kovoti su sukilėliais. R. Kadyrovas buvo ir tebėra vienos iš tokių grupuočių, geriau žinomų „kadyrovcų“ vardu, vadas. „Kadyrovcai“ bei kitos sukarintos grupuotės vykdė itin brutalią kovos kampaniją prieš sukilėlius bei civilius, kurie buvo įtariami remią sukilimą. Buvo suimti, kankinti bei nužudyti tūkstančiai žmonių. Kovotojai į tai atsakė imdami rengti koordinuotas atakas prieš prorusiškai nusiteikusias policijos bei saugumo pajėgas, „kadyrovcų“ grupuotės narių namus bei jų bendradarbius.

Čečėnų sukilėliai naudojasi taktika „smok ir bėk“ ir dabar ją sėkmingai eksportuoja į kitas Šiaurės Kaukazo respublikas, kuriose islamistų sukilimai plinta tarsi gaisras sausame miške. Atakų prieš prorusiškas policijos bei saugumo pajėgas itin padaugėjo Dagestane, Kabardino Balkarijoje, Ingušetijoje. Be to, ir Čečėnijoje tebesitęsianti kova neleidžia R. Kadyrovui teigti, kad sukilimas jau yra numalšintas.

R. Kadyrovo teiginiai, kad pasipriešinimo kovą dabar „tęsia tik maža grupė velnių, kurių skaičius beviršija 60 ar 70 žmonių“ yra kvestionuojama net Rusijos armijos. Jungtinių pajėgų Šiaurės Kaukaze vadas majoras generolas Nikolajus Sivakas laikraščiui „Krasnaja zvezda“ gegužį pareiškė, kad rezistentai nenutraukė pasipriešinimo kovos ir kad kovotojų gretos nuolat pasipildo jaunais žmonėmis. Negana to, N. Sivakas pripažino, kad vietiniai gyventojai arba palaiko kovotojus, arba geriausiu atveju lieka neutralūs jų atžvilgiu.

Puola „Rosneft“

Antras galvos skausmas R. Kadyrovui yra naftos kompanija „Rosneft“, kuri yra smarkiai susijusi su Kremliuje veikiančiomis interesų grupėmis bei kai kuriais Kremliaus vadukais. Čečėnijos vadovai pastaruoju metu itin mėgsta skaičiuoti gausias „Rosneft“ pajamas. Štai R. Kadyrovas pareiškė, kad praėjusiais metais, parduodama Čečėnijoje išgautą naftą, „Rosneft“ užsidirbo 20 mlrd. rublių (777 mln. dolerių). R. Kadyrovas reikalavo, kad šiuos pinigus naftos kompanija investuotų į negaluojančią Čečėnijos ekonomiką. Čečėnijos vyriausybė, kuriai priklauso 49 proc. „Rosneft“ antrinės įmonės „GrozNefteGaz“ akcijų, gauna vos 5 proc. už prekybą Čečėnijos nafta gautų pinigų.

Tiesa, R. Kadyrovas retai užsimena, kaip „Rosneft“ apskritai atėjo į Čečėnijos rinką. Būtent R. Kadyrovo tėvas Achmedas, atsidėkodamas už tai, kad tuometinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2000 metais paskyrė jį respublikos prezidentu, davė „Rosneft“ leidimą išgauti Čečėnijos naftą. „Rosneft“ netgi teigė, kad A. Kadyrovas yra potencialus „GrozNefteGaz“ vadovas, tačiau šios pozicijos jis taip ir neužėmė.

R. Kadyrovo tėvas vėliau apgailestavo dėl sprendimo įsileisti „Rosneft“ į Čečėnijos rinką. 2004 metų kovą jis netgi svarstė galimybę sukurti nepriklausomą naftos kompaniją. Tačiau jau po poros mėnesių A. Kadyrovas žuvo per bombos sprogimą Grozno stadione. Nužudymo aplinkybės iki šiol taip ir neatskleistos.

Kliudo Rusijos armija

Galiausiai R. Kadyrovui ramybės neduoda ir Čečėnijoje dislokuoti Rusijos kariuomenės daliniai. Vieni duomenys skelbia, kad Čečėnijoje šiuo metu yra dislokuoti 38 tūkst. Rusijos karių. Tiesa, kitais duomenimis tų karių gali būti ir 70 tūkst. R. Kadyrovas reikalauja, kad Rusijos karių skaičius būtų smarkiai sumažintas ir jie atlaisvintų teritorijas, kurias dabar esą okupuoja neteisėtai. R. Kadyrovo atstovai teigia, kad Rusijos gynybos ministerija, vidaus reikalų ministerija bei Federalinė saugumo tarnyba dabar valdo 15 kartų daugiau žemės nei kad išsinuomojo prieš pat Sovietų Sąjungos žlugimą. Jei 1992 metais Rusijos gynybos ministerijos daliniai naudojosi žeme, kurios plotas siekė 3 754 hektarus, tai dabar ši teritorija esą išsiplėtė iki 31 tūkst. hektarų.

Šį mėnesį Čečėnijos vyriausybė paprašė Arbitražo teismo, kad būtų atšauktas leidimas Rusijos gynybos ministerijai registruoti nuosavybę bei naudotis žeme pietiniuose Čečėnijos Vedeno bei Šatojaus rajonuose, kur yra įsikūrusi tankistų apmokymo stovykla. Tiesa, R. Kadyrovas veikiausiai pamiršo, kad dar 2006 metų gruodį, būdamas Čečėnijos premjeru, jis pats pasirašė tokį sutikimą.

Sunku suprasti, kodėl, tapęs Čečėnijos prezidentu, jis staiga pakeitė tokį savo sprendimą. Be to, kodėl R. Kadyrovas ilgą laiką tylėjo, kai Rusijos armija tiesiog terorizavo vietinius Čečėnijos gyventojus ir rengė brutalius karo veiksmus. Priežasčių, kodėl R. Kadyrovas yra nepatenkintas Rusijos armija, reikia ieškoti giliau.

Per pastaruosius keletą metų pagrindinę kovą su Čečėnijos sukilėliais rengia būtent prorusiški sukarinti čečėnų daliniai, tokie kaip minėti „kadyrovcai“. Rusijos armija tiesiog teikia logistinę pagalbą, todėl R. Kadyrovas ir mano, kad Rusijos armija Čečėnijoje turi per daug karių. Vis dėlto R. Kadyrovas supranta, kad armija Čečėnijoje yra dislokuota visų pirma ne kautis su sukilėliais, o prižiūrėti jį patį bei jo galvažudžių grupuotę. Absoliučios valdžios ištroškusiu R. Kadyrovu, kuris kadaise pats buvo sukilėlis, nepasitiki nei Rusijos armija, nei politikai. Tad pranešimai apie galimus pasikėsinimus veikiausiai tik atskleidžia, kad R. Kadyrovo galia Čečėnijoje smunka.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras