Pirmadienį Irake susisprogdinusios dvi mirtininkės nužudė 32 šiitų maldininkus. Daugiau negu 60 žmonių buvo sužeista. Netrukus kita mirtininkė nusinešė dar 13 žmonių gyvybes. Tą pačią dieną šiauriniame Kirkuko mieste mirtininkas susisprogdino per kurdų demonstraciją.

Įsiaudrinę kurdai dėl antpuolio kaltino mieste gyvenančius turkmėnus, puolė ir sudegino jų organizacijų būstines ir automobilius. Pasak Kirkuko policijos, kurdai apšaudė turkmėnų apsaugos darbuotojus, kurie irgi atidengė ugnį, nužudydami bent 12 kurdų. Per neramumus sužeista bent šimtas žmonių.

Irako valdžia paskelbė komendanto valandą, į Kirkuką pasiuntė kariuomenės batalioną. Savo ruožtu turkmėnai kreipėsi į Jungtinių Tautų organizaciją, prašydami apsaugos.

Vakarų spauda beveik nerašo apie šiaurės Irake gyvenančius turkmėnus. Konkrečiai nežinoma, kiek jų yra. Pagal vienus apskaičiavimus, Irake gyvena šiek tiek daugiau negu 200 tūkstančių, pagal kitus net 2 milijonai.

Aišku tai, kad jie nesugyvena su kurdais, varžosi su jais dėl įtakos Kirkuke, nuo pat Amerikos invazijos pradžios kreipėsi į Turkiją ir Turkmėniją, prašydami paramos ir užtarimo.

Atrodytų, lyg niekas nesikeičia Irake. Nesiliauja nei mirtininkų antpuoliai, nei kruvini etniniai konfliktai. Toks įspūdis būtų labai klaidingas. Per pastaruosius metus įvyko tai, ko beveik niekas nesitikėjo. Amerikiečiams pasisekė stabilizuoti padėtį, užkirsti kelią sunitų ir šiitų pilietiniam karui, palaužti „al-Qaedos“ teroristų būrius, savo pusėn pritraukti daugeli sunitų genčių.

Tuo pačiu metu sustiprėjo premjero Nouri al-Maliki vadovaujama vyriausybė, kuri sutramdė šiitų ginkluotas gaujas Basroje ir kai kuriuose kituose miestuose, vis labiau elgiasi lyg atstovautų visiems Irako gyventojams, o ne tik ją palaikantiems šiitams.

Teroristų antpuoliai smarkiai sumažėjo. Pernai liepos mėnesį žuvo 66 Amerikos kariai, o iki praeito penktadienį tik 4. Pernai kiekvieną liepos dieną teroristai vidutiniškai įvykdydavo 160 antpuolių, šį mėnesį – apie 25.

Kaip minėta, pirmadienį maldininkai buvo užpulti, bet mirtininkės buvo moterys, kurioms lengviau paslėpti sprogmenis. Pažymėtina, kad kitą dieną saugiai susirinko 2 milijonai maldininkų.

JAV kariuomenės vadas Irake generolas Davidas Petraeusas mano, kad daugelis užsieniečių teroristų palieka Iraką, kur veikimo sąlygos smarkiai pablogėjo, ir keliauja į Afganistaną ar Pakistaną.

Irako valdžios pasitikėjimas savimi padidėjo. Vyriausybė atsisakė pasirašyti ilgalaikę gynybos sutartį su Vašingtonu, reikalaudama įvairių nuolaidą, pabrėždama, kad ji turi turėti lemiamą žodį karinėse operacijose. N. al-Maliki neseniai padarė užuominų, kad Amerikos kariai turėtų būti išvesti 2010 m. Panašiai prabilo ir generolas D. Petraeusas. Prieš pusmetį tai buvo neįsivaizduojama.

Bagdade ramu, savaitgaliais šeimos plūsta į parkus. Gerėja eilinių irakiečių gyvenimas, bet daugeliui jis tebėra labai sunkus. 80 procentų Bagdade negyvenančių irakiečių neturi kanalizacijos, daugelis gyvena be švaraus vandens, nepagaminama pakankamai elektros, šalies ūkis dar šlubuoja, nors augimo tempai gerokai padidėjo.

Klesti korupcija. Parlamentas dar nepriėmė gyvybiškai svarbaus įstatymo dėl naftos pasidalijimo, reikia suorganizuoti savivaldos rinkimus provincijoje. Teroristai dar gali sustiprinti savo veiklą, politiniai nesutarimai gali paralyžiuoti vyriausybę, vėl gali įsiliepsnoti etniniai nesusitarimai.

Per anksti skelbti pergalę. Vargu ar bet kada bus galima tai daryti. Šimtai tūkstančių žuvo, keli milijonai tapo bėgliais, šalis buvo nuniokta, pasėta neapykanta dar dešimtmečius darys savo. Bet gal bus galima išvengti visiško pralaimėjimo.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.